Lt / En
Įsivaizduojant niūrią tikrovę: mašininio matymo reversinė inžinerija Luko Skrebowskio paskaita
2018.09.13
Ketvirtadienį, rugsėjo 13 d. 19:00 ŠMC skaitykloje

Renginys vyks anglų kalba

Automatinio vaizdavimo sistemos, tokios kaip automobilių numerių skaitytuvai, veidų atpažinimo sistemos ir elgsenos analizė, taikomos sekimui ir kontroliavimui, sparčiai plinta mūsų visuomenėse. Negana to, joms automatizuojant daugybę socialinių ir ekonominių užduočių, procesų bei funkcijų, šios sistemos vis labiau atsiejamos nuo reikšmingų viešos atskaitomybės ir priežiūros formų. Galite gauti baudą už eismo pažeidimą net nematę policininko, būti neįleisti į valstybę net nekalbėję su pasus tikrinančiu pareigūnu arba permokėti už produktą net nesusitikę su pardavimų vadybininku.

Taip prasidedanti vaizdų „autonomizacija“ ir įvairių gyvenimiškų procesų automatizacija iškelia rimtus etinius klausimus, ypač teisingumo vykdymo procesuose. Augantis pasitikėjimas vaizdais, kurie yra sukurti ir interpretuojami mašinų valstybinėms institucijoms – tokioms kaip policija ir kariuomenė – ir jų vardu, pačią valstybę paverčia vis labiau nepermatoma, ir vis labiau neatsakinga civilių atžvilgiu. Taip pagrindiniu iššūkiu tampa tai, kaip mes galime efektyviau prižiūrėti tokias fundamentalias, bet dabar jau automatizuotas, dirbtinio intelekto valdomas vaizdavimo sistemas, kuriose, makabriškai atspindint Sol LeWitto nusakytą konceptualaus meno logiką, „viskas suplanuojama ir sprendimai padaromi iš anksto, o atlikimas yra antrinis reikalas“ (problema tokia, kad tai, kas įsivaizduojama kaip „paviršutiniška“, sukelia netikėtas pasekmes, kurios dažniausiai yra labai problematiškos, o retkarčiais – katastrofiškos).

Naujausia Amerikiečių menininko Trevoro Pagleno „Machine Vision“ kūrinių serija – iš dalies įkvėpta ankstesnių Douglaso Hueblerio, Allano Sekulos ir Haruno Farockio darbų – plėtoja ypatingai galingą atsaką šio naujo kompiuteriu generuotų nematomų vaizdų režimo atsiradimui. Pagleno kūriniai vaizduoja niūrią mūsų vis labiau algoritmiškai sekamų ir disciplinuojamų visuomenių realybę, pasitelkdami reversinę mašininio matymo sistemų inžineriją ir sukurdami niūria estetika pasižyminčius, apreiškimus primenančius darbus. Paskaitoje aptariama estetinė ir politinė Trevoro Pagleno „Adversarially Evolved Hallucinations“ ir kitų nesenų „Machine Vision“ kūrinių svarba platesnio poreikio apmąstyti vaizdo politiką jų technologinio apskaičiavimo amžiuje kontekste.

Lukas Skrebowskis yra šiuolaikinio meno dėstytojas Mančesterio universitete. Jis dėsto ir tyrinėja vėlyvo modernizmo ir šiuolaikinį Britanijos, Europos ir Amerikų meną, susitelkdamas į išgrynintą konceptualaus meno charakterį bei kritines implikacijas. Skrebowski yra vienas iš tekstų rinktinės „Aesthetics and Contemporary Art“ (Sternberg Press, 2011) sudarytojų ir šiuo metu baiginėja knygą „Contesting Conceptual Art: The Politics of Anti-Aesthetics“. Jo darbai publikuoti Amodern, Art History, Art Margins, Grey Room, Manifesta Journal, Tate Papers, Third Text ir kituose žurnaluose. Naujausi tyrimai gilinasi į santykius tarp meno ir literatūros po konceptualaus meno, šiuo metu jis ruošia naują knygą darbiniu pavadinimu Attack on Literature: Postconceptual Art and the Novel.

Tai yra pirmasis trečiojo paskaitų ciklo „Mąstant apie šiuolaikinį meną“ (Thinking Contemporary Art), skirto šiuolaikinio meno teorijai, renginys. Naujausio paskaitų ciklo tema – tiriamoji estetika, o jos centre meno, naujųjų technologijų ir politikos susikirtimo taškai, ypatingą dėmesį skiriant meninėms praktikoms ir kritinėms metodologijoms, narpliojančioms materialių infrastruktūrų ir galios srautų mazgus vadinamajame post-tikrovės laike, kuriame šiandien gyvename. Viena pagrindinių ciklo užduočių – įvertinti meno galias susigrumti su nutildytais naratyvais ir analizuoti dinamiškas ir neretai svaiginančias fakto, fikcijos ir veiksmo sąveikas.

Vaizdas: Trevor Paglen, It Began as a Military Experiment, 2017.

Paskaitų ciklo organizatoriai: Inesa Brašiškė ir Šiuolaikinio meno centras

Šis renginys yra ŠMC skaityklos 2018 m. renginių programos dalis. Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Kalendorius
„Queer 2 Peer“ kino klubas. Werker Collective
Viktorija Rybakova, tyrimo „Pojūčių geografija“ pristatymas
Robertas Narkus, performansas „Keršto tiesioji“
Edka Jarząb, „Tarp sienų“, kūrybinės balso praktikos dirbtuvės
Festivalio „Nepatogus kinas“ seansai ŠMC kino salėje
Šiuolaikinio meno centro edukacinė programa rugsėjo – spalio mėnesiais
Archyvas