Lt / En
Interviu su Forensic Architecture
Požiūris. Forensic Architecture

Renginys vyks 209 m. sausio 25 d. 19 val. ŠMS skaitykloje

„Forensic Architecture“ (FA) yra tyrimus vykdanti organizacija, kurioje dirba mokslininkai, akademikai ir įvairių sričių praktikai. FA 2010 m. Londono Glodmsitho universitete įkūrė Eyeal Weizman. Pasitelkdami naująsias medijas ir erdvinį modeliavimą, FA tiria abejotinomis aplinkybėmis vykstančius įvykius, kurie neretai ardo oficialių pasakojimų vientisumą. Grupės veiklos tikslai – emancipaciniai, o jų darbai, jau pripažįstama, yra nepamainomi įrankiai teisminiuose procesuose.

FA vykdomi tyrimai labai įvairūs, tarp jų – atvejai Didžiojoje Britanijoje, Kamerūne ir nūdienėse konfliktų zonose, ypatingą dėmesį grupė teikia Izraelio-Palestinos įtampų analizei. Tokiomis aplinkybėmis gali būti labai sudėtinga tikėtis pagalbos ir atskaitomybės, tad FA veikla suteikia tiesos išaiškinimo ir žmogaus teisių gynimo viltį.

Norėdamas daugiau sužinoti apie FA santykį su šiuolaikiniu menu ir konflikto diskursu, James Elsey (portalas „Culture+Confict“) kalbasi su grupės projektų vadove Sarah Nankivell.

C+C: Kokius pastebite privalumus pristatydami savo darbus meno erdvėse? Kaip dorojatės su jūsų veiklos konteksto permąstymu šiame lauke?

FA: Pirmiausia, reikia pažymėti, jog visa mūsų veikla ir tai, kaip ją pristatome, yra įgyvendinama pasitelkiant kontr-forensinę žiūrą. Taip nutinka todėl, jog mes ne visados turime tą pačią medžiagą arba tokias pačias galimybes įrodymų surinkimui kaip valstybiniuose forensiniuose procesuose, kurie dažnai pasitelkia žvalgybą ir kitus analizės įrankius naudojamus savo piliečių kontrolei ir sekimui. Tai, žinoma, persikelia ir į forumus, kuriuose pristatome savo tyrimus. Taip pat mes ne visados galime pasitelkti policijos technikas, dažniausiai negalime patekti į teismo sales. To pasekoje, mes naudojamės alternatyviais tyrimo metodais, leidžiančiais atgręžti forensinį valstybės žvilgsnį į ją pačią; renkamės alternatyvius forumus savo darbų pristatymui ir norime rezultatus visuomenei pateikti suprantamais ir įtraukiančiais būdais. Pastebėjome, kad šiuo atžvilgiu ar kitos parodinės erdvės yra labai įdomios ir produktyvios. Susidomėjimas kurio sulaukėme iš meno pasaulio mums suteikia unikalią galimybę tiek plačioms ir įvairioms auditorijoms pristatyti žmogaus teisių pažeidimų atvejus kuriuos tiriame, tiek galvoti apie estetinę mūsų metodų ir rezultatų pristatymo pusę. Kaip viešoji erdvė, galerija taip pat yra vieta kur mes galime organizuoti viešus debatus, diskusijas ir kitokį bendravimą su auditorijomis; tai mums yra labai svarbu ir atveria naujus mąstymo apie vykdomus tyrimus būdus.

C+C: Bet ar būta kokių nusivilimų? Gal kas nors mėgino diskredituotų jūsų, kaip menininkų, darbus?

FA: Atvirai, mes nesame menininkai (net jeigu keli ir dirba mūsų komandoje), mes esame multidisciplininė tyrimų agentūra, kuri, dėl aukščiau išvardytų priežasčių savo darbus pristato meno erdvėse. Vienas incidentas buvo kai parodoje Documenta 14 (Kaselis, Vokietija) pristatėme Halito Yozgato žmogžudystės aplinkybes. Jaunas vyras buvo nužudytas interneto kavinėje, Kaselyje, o šis nusikaltimas buvo vienas iš kelių rasistiškai motyvuotų nusikaltimų, kuriuos įvykdė neo-nacių grupė NSU. Parodoje mes kėlėme Vokietijos slaptųjų agentūrų agento buvimo toje interneto kavinėje žmogžudystės metu galimybę ir klausėme, ar jis negalėjo nepastebėti nelaimės. Savo tyrimo rezultatus pateikėme Heseno parlamentiniam svarstymui. Į tai atsakydami, Vokietijos krikščionių demokratų partija (CDU) mūsų išvadas užsipuolė ir teisme, ir spaudoje. Jie niekados nesikreipė į mus tiesiogiai, tačiau išpublikavo nepasirašytą ataskaitą apie mūsų ataskaitą ir siekė diskredituoti mus kaip ekspertus. Vienas iš jų argumentų, kadangi šis tyrimas pristatytas parodoje Documenta, buvo tai, jog mes esame menininkai ir todėl nesame kvalifikuoti vykdyti forensinę analizę.

Vis gi manau, jog šis klaidingos kritikos atvejis tėra smulkmė lyginant su mūsų kitomis meno lauko patirtimis, kurių absoliuti dauguma labai pozityvios. Dar daugiau, norime jog mūsų veikla ir tyrimai būtų atskaitingi, atviri viešoms diskusijoms ir kritikai, tad ši situacija prisidėjo prie mūsų darbų sklaidos ir matomumo. Tuo metu kai Halito Yozgato atvejis buvo pristatomas parodoje, buvo vykdomas parlamentinis tyrimas, tad vienas iš mūsų pristatymo siekių buvo suteikti galimybę „Halito draugų bendrijai“(angl. The Society of the Friends of Halit) supažindinti lankytojus, žurnalistus, politikus ir kitus svarbius asmenis su šiuo ir kitais mūsų tyrimais.

C+C: Dirbote su Lawrence’u Abu Hamdanu – kaip tai nutiko? Ar dirbate ir su kitais menininkais?


FA: Su Larwence’u Abu Hamdanu mus sieja ilga istorija. Jis dirbo kartu su mumis net ties keliais atvejais – vykdė akustinę analizę ir darė dizainą. Dirbame su menininkais ir kitais praktikais priklausomai nuo kiekvieno atvejo poreikių.

C+C: Sakoma, jog meno lauke įvyko „dalyvavimo posūkis“ (angl. participatory turn). Jeigu galvotume apie FA kaip meninę pratiką, pastebėtume menininkus siekiančius apčiuopiamos visuomeninės ar politinės gerovės. Ar tikite, jog FA veiklos modelis galėtų išplisti?

FA: Šiuo metu bandome suskurti įrankius ir technikas, kurie galėtų būti nesunkiai prieinami ir naudojami atvirųjų šaltinių (angl. open-source), visuomenės grupių ir aktyvistų. Tikiu, jog viena iš mūsų metodologijos stiprybių ir viena priežasčių, kodėl susilaukiame tiek dėmesio, ir yra tai, jog ji gali būti pritaikoma skirtinguose kontekstuose. Susiduriame su kompleksiškais žmogaus teisių pažeidimų atvejais, dažnai turinčiais begalinius kiekius pabirios ifnormacijos. Mūsų pagrindinė idėja yra išnaudoti vietą, kurioje vyksta pažeidimai taip, kad susintetintue visą informaciją, suprastume jos reikšmes ir pristatytume ją skaidriai ir aiškiai. Šis aspektas ypatingai svarbus ir šių veikų aukoms bei jų šeimoms, kurie patenka į sudėtingus ir sunkiai suprantamus teisinius ir politinius procesus, kuriuose nelengva ne tik dalyvauti, bet ir juos suprasti. Taigi, jeigu mūsų naudojami metodai paplistų, tai padėtų šiems žmonėms reikalauti atskaitomybės ir skaidrumo. Nesvarbu ar analizė būtų vykdoma FA, ar kažkieno kito. Tai būtų labai gerai.

C+C: Ar čia galėtų įžengti estetika ir reprezentacija? Tiriant sudėtinius informacijos šaltinius ir svarstant kaip juos pristatyti?

FA: Ayotzinapos atvejis yra puikus pavyzdys. Tyrimą pradėjome nuo dviejų milžiniškų ataskaitų, kurias parašė nepriklausomos tarptautinių ekspertų grupės. Baigėme su tūkstančiais, tūkstančiais informacijos punktų, žyminčių kas buvo kur ir kada. Reikėjo surasti būdus sujungti šiuos ryšius tarp žmonių, pasakojimų ir vietų. Sukūrėme Ayotzinapa platformą, kuri, tikimės, bus ir įrankis, ir informacijos šaltinis tyrėjams ir žurnalistams, taip pat aukų šeimų nariams, norintiems susigaudyti šioje klaidžioje byloje su daugybe dalyvių ir jų pasakojimais, kurie dažnai prieštaringi ir klaidinantys.
Šalia naviguojamos platformos, norėjome sukurti vizualią šių pasakojimų reprezentaciją, kurią pristatėme parodoje MUAC. Sukūrėme freską, kurioje vienas šalia kito pristatomi daugybė skirtingų pasakojimų. Šį darbą pritaikydami parodos erdvei, pastebėjome pasikartojimų, kurių nepastebėjome dirbdami su platforma. Man įdomiausia pasirodė ant sienos nubrėžta juoda linija, žyminti oficialų valstybinį pasakojimą. Iškart galima pastebėti, koks monolitiškas ir simplifikuotas šis pasakojimas; nelyg daugybė aukų ir kitų veikėjų liudijimų. Pačioje laiko juostos pabaigoje galima pastebėti kaip vasltybinis pasakojimas suartėja su kartelio liudijimais, kurie buvo surinkti iš kankintų kartelio narių. Šios jungtys tik įrodo, jog forensinei analizei labai svarbi estetinė dimensija bei vertė, kurią sukuria tyrimų permąstymas ar rekonstrukcija naujuose formatuose, jų pristatymas skirtingose erdvėse.

C+C: Tarsi klišė iš filmų apie policiją, kai jie kabina nuotraukaus…

FA: Kažkas panašaus. Tai ką darome yra daugiadimensinė lenta, ant kurios klijuojamos raudono siūlo jungiamos nuotraukos ir straipsniai, versija. Šiandien ne tik policijai, bet ir mums prieinami tokie milžiniški informacijos (ypač – vizualinės) kiekiai, jog tampa įmanoma turėti aukštos kokybės, piliečių vykdomus valstybinių nusikaltimų tyrimus, tačiau taip pat vis sunkiau tampa šią medžiagą patikrinti ir išanalizuoti. Tikiu, kad FA siūlo unikalų žmogaus teisių pažeidimų matymo ir supratimo būdą, kuris gali būti naudojamas siekiant didesnės atskaitomybės ir teisybės tiems, kurie nukentėjo nuo smurto ir opresijos.




Galerija
Kalendorius
Interviu su Forensic Architecture
James Benning filmų programa. Kraštovaizdis patyrimui ir skaitymui: laikas, ekologija, politika
Tiriamoji estetika: Forensic Architecture
Ekskursijos po parodas su kuratoriais
Nauja Skulptūrų kiemo instaliacija – Fernando Sánchez Castillo „Gernikos sindromas - Azor“
Diskusija: Ar šilta mokesčių rojuose?
Archyvas