„Three Uses of the Knife“ – tai susitikimų su patyrusiais rašytojais, redaktoriais, kritikais ir mąstytojais serija. Renginiai skirti pradedantiems rašytojams ir kritikams, jaunoms leidybinėms iniciatyvoms, menininkams, kurie domisi rašymu ir leidyba, o taip pat ir patiems svečiams, kurie buvo pakviesti aptarti meno kritikos ir rašymo-kaip-meno žanrus, formas, funkcijas ir strategijas. Serijos pavadinimas pasiskolintas iš Davido Mameto knygos “Three Uses of the Knife: On the Nature and Purpose of Drama” („Trys peilio paskirtys: apie dramos prigimtį ir naudą“).

Susitikimai vyks kas antrą 2009 m. spalio ir lapkričio penktadienį Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) skaitykloje arba Nacionalinės dailės galerijos (NDG) auditorijoje.

Spalio 9 d., ŠMC Skaitykla
Praktiniai rašymo ir leidybos klausimai aptariami su Simonu Reesu ir Ellie Levenson. Registracija būtina.

Spalio 23 d., NDG auditorija
Diskusijos apie meno kritiką su Janu Verwoertu, Vivian Rehberg ir Andersu Kreugeriu.

Lapkričio 6 d., ŠMC Skaitykla
Willo Holderio, Jalalo Toufico ir Maria Fusco pasirodymai ir užduotys.

Lapkričio 20 d., NDG auditorija
Lietuvos meno kritikos studijos ir vizijos. Dalyvauja Alfonsas Andriuškevičius, Gintautas Mažeikis, Arturas Tereškinas ir Audronė Žukauskaitė. Diskusiją moderuoja Laima Kreivytė.

Dalyvavimas dirbtuvėse nemokamas. Visi susitikimai, išskyrus ketvirtąjį, vyks anglų kalba. Registruotis būtina tik pirmajai dienai, bet prašome užsiregistruoti ir jei ketinate dalyvauti tik kituose serijos renginiuose, tai padės geriau juos organizuoti. Registracijos formą rasite čia: www.3-uses-of-the-knife.lt/en

Trumpos lektorių biografijos:

Ellie Levenson (g. 1978 m. Jungtinėje Karalystėje) – žurnalistė, rašytoja, dėstytoja. Studijavo anglų literatūrą Mančesterio ir žurnalistiką City universitete Londone. Yra rašiusi daugeliui leidinių, tarp jų – „Guardian“, „New Statesman“ ir „The Independent“. Šiuo metu dėsto Goldsmiths koledže, Londono universitete ir Londono programoje Sirakūzų universitete. 2009 m. išleido knygą „The Noughtie Girl’s Guide to Feminism“ („Nepaklusnios mergaitės gidas į feminizmą“).

Simon Rees (g. 1972 m. Naujojoje Zelandijoje) – kuratorius, kritikas, redaktorius. Išsilavinimą įgijo Naujojoje Zelandijoje bei Australijoje, dirbo kuratoriumi abiejose šalyse. 2004 m. persikėlė į Lietuvą, kur dirba pagrindiniu kuratoriumi Šiuolaikinio meno centre, taip pat yra vienas iš ŠMC žurnalo „Interviu“ redaktorių, rengia pokalbių seriją ŠMC kavinėje. Yra rašęs labai įvairiems periodiniams leidiniams – „New Zealand Herald”, „Auckland Metro Magazine“, „art & text”, „Flash Art“, „Frieze“, „artUS“, „Gourmet & Traveller”, „Australian Vogue Entertaining”, „Art Asia Pacific”, „Sydney Morning Herald”, „Sculpture”, „Vogue Casa”, „Wine Estate”.

Jan Verwoert (g. 1972 m. Olandijoje) – meno kritikas, rašytojas, gyvenantis Berlyne. Veda Įsivaizduojamų bendruomenių seminarą Piet Zwart institute Roterdame. Jis yra buvęs patariamosios komisijos nariu Miuncheno Kunstverein, dirbęs reziduojančiu šiuolaikinio meno ir teorijos profesoriumi Umeå universitete Švedijoje bei Londono Karališkojoje menų akademijoje. Rašo žurnalams „Frieze“, „Afterall“, „Metropolis M“, „Springerin“ ir menininkų katalogams. 2006 m. MIT/Afterall Books „vieno kūrinio“ serijoje išleista jo knyga „Bas Jan Ader: In Search of the Miraculous“ („Bas Jan Ader: stebuklo beieškant“). Verwoert aktyviai dalyvavo „unitednationsplaza“ parodos-mokyklos, kurią inicijavo Anton Vidokle po bienalės „Manifesta 6“ atšaukimo, veikloje Berlyne.

Anders Kreuger (g.1965 Švedijoje) – kuratorius, rašytojas. Jis yra Malmės dailės akademijos direktorius, parodų kuratorius Lundo Kunsthalėje bei Kölno Europos Kunsthalės (the European Kunsthalle) programos komandos narys. 2001 m. kuravo parodą „Savigarba. Lietuvos dailė 2001”; 2010 m. drauge su Evaldu Stankevičiumi kuruos Vilniaus tapybos trienalę Šiuolaikinio meno centre. Su menininku Praneet Soi įkūrė „Calcutta Art Research“ – meninę Kalkutos tyrimo iniciatyvą. Anders Kreuger publikavo daug straipsnių bei tekstų kataloguose, yra vienas iš Belgijoje leidžiamo „A Prior“ žurnalo redaktorių.

Vivian Rehberg – meno istorikė, kritikė, gyvenanti Paryžiuje. 2000 m. apsigynė daktaro laipsnį Northwestern universitete, Ilinojaus valstijoje, JAV. 2001 – 2004 m. dirbo šiuolaikinio meno kuratore ARC/Musée d’art moderne de la Ville de Paris bei Paryžiaus miesto kultūros reikalų skyriuje. Šiuo metu ji vadovauja Parsons Paryžiaus meno ir dizaino mokyklos kritinių studijų skyriui bei redaguoja „Journal of Visual Culture“, kurį drauge su kitais redaktoriais įsteigė 2001 m. Vivian Rehberg aktyviai ir plačiai publikuoja savo tekstus įvairiuose šiuolaikinio meno parodų kataloguose, rašo „Frieze“, „Artforum.com“, „Modern Painters“, „Art in America“ ir kitiems žurnalams.

Will Holder (g. 1969 Jungtinėje Karalystėje) domisi fizinių kalbėjimo aspektų santykiu su objektų, kaip mainų simbolių, gamyba, bei rašymu. Jis yra dizaineris, redaguoja žurnalą „F.R.DAVID“, kuriame tiriama rašymo ir skaitymo reikšmė mene. Šiuo metu perrašinėja 1986 m. išleistą Williamo Morriso „News from Nowhere (An epoch of rest)” („Naujienos iš niekur (poilsio epocha)“) kaip vadovą dizainerių lavinimui. Jo versijoje, kaip ir originale, veiksmas vyksta ateityje.

Jalal Toufic (g. 1962 m. Libane) – mąstytojas ir mirtingas iki mirties. Parašė knygas „Distracted” (Suglumęs), „(Vampires): An Uneasy Essay on the Undead in Film“ ((Vampyrai): nelengvas esė apie nemirusius filme), „Over-Sensitivity” (Perdėtas jautrumas), „Forthcoming” (Artėjantis), „Undying Love, or Love Dies“ (Nemirštanti meilė, arba meilė miršta), „Two or Three Things I’m Dying to Tell You” (Du ar trys dalykai, kuriuos mirtinai tau noriu papasakoti), „Âshûrâ’: This Blood Spilled in My Veins“ (‘Âshûrâ’: šis kraujas įsiliejo į mano venas), „Undeserving Lebanon ” (Nenusipelnęs Libanas) autorius. Kai kurias iš šių knygų galima parsisiųsti iš jo tinklapio www.jalaltoufic.com. Šiuo metu dėsto Kadir Has universitete Stambule.

Maria Fusco (g. 1972 m., Šiaurės Airijoje) – rašytoja, redaktorė, akademikė. Rašo įvairiems žurnalams – „Art Monthly“, „Circa“, „dot dot dot“, „Frieze“, „i-D“ ir kt. Vadovauja Goldsmiths meno rašymo (angl. Art Writing) programai Londono universitete. Įkūrė bei redaguoja žurnalą „The Happy Hipocrite“, skirtą eksperimentiniam meno rašymui. 2008 – 2009 m. ji kaip kritikė rezidavo Kadist Art Foundation Paryžiuje bei tapo pirmąja rašytoja Whitechapel galerijos rezidencijoje Londone.

Audronė Žukauskaitė – humanitarinių mokslų filosofijos krypties daktarė, Kultūros, filosofijos ir meno instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro dėstytoja. Jos tyrimų sritys apima šiuolaikinę filosofiją, psichoanalizę, lyčių ir vizualinės kultūros studijas. Knygų „Anapus signifikanto principo: dekonstrukcija, psichoanalizė, ideologijos kritika“ ir „Anamorfozės: nepamatinės filosofijos problemos“ autorė. Sudarė eilę leidinių, tarp jų ir knygą „Viskas, ką norėjote sužinoti apie Žižeką, bet nedrįsote paklausti Lacano“. Paskelbė keliasdešimt mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio mokslo leidiniuose, publikuoja tekstus periodikoje – „Šiaurės Atėnuose“, žurnaluose „Art Lies“, „Art & Research“ ir kt.

Artūras Tereškinas (g. 1965 m. Telšiuose) – kultūros tyrinėtojas, dėstytojas. Nuo 1991 m. studijavo Ilinojaus ir Harvardo universitetuose, 2000-aisiais Harvardo universitete apsigynė daktaro laipsnį. Nuo 2000 m. dėsto Vytauto Didžiojo universitete, nuo 2003 m. – ir Vilniaus universiteto Lyčių studijų centre; yra V. Kavolio tarpdisciplininių studijų centro direktorius. Monografijų „Kūno žymės: seksualumas, identitetas, erdvė Lietuvos kultūroje“ ir „Imperfect Communities: Identity, Discourse and Nation in the Seventeenth-Century Grand Duchy of Lithuania“ autorius bei knygos „Vieši gyvenimai, intymios erdvės: kūnas, viešumas, fantazija šiuolaikinėje Lietuvoje“ sudarytojas ir bendraautorius. Šiuo metu jo moksliniai interesai apima vyrų ir maskulinizmo studijas, populiariosios kultūros tyrinėjimus, seksualumo ir queer studijas.

Gintautas Mažeikis (g. 1964 m. Rusijoje (Vorkutoje) – filosofas, antropologas, filosofijos profesorius. 1991 m. baigė Sankt Peterburgo valstybinio universiteto Filosofijos fakultetą. 1998–2008 m. vadovavo Filosofijos katedrai Šiaulių universitete, 2008 m. tapo Kultūrinės antropologijos centro direktoriumi ir Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės ir politinės teorijos katedros vedėju. Knygų „Filosofinės antropologijos pragmatika ir analitika“, „Paraštės: minčių voratinkliai“ bei „Renesanso simbolinis mąstymas“ autorius. Gintautas Mažeikis ne tik publikavo per keturiasdešimt tekstų Lietuvos ir pasaulinio mokslo leidiniuose, tačiau aktyviai rašo ir į įvairių sričių leidinius, internetinius žurnalus, pradedant Šiuolaikinio meno centro katalogais ir baigiant www.balsas.lt ar www.anarchija.lt. Plati jo mokslinių interesų skalė – šiuolaikinių socialinės ir politinės filosofijos teorijų analizė, postmoderni politinė antropologija, propagandos ir simbolinio mąstymo tyrimai ir analizė, kūrybinių industrijų analizė bei filosofinė kritika ir kt. – padėjo jam tapti vienu aktyviausių šiuolaikinių filosofų, besireiškiančiu tiek šiuolaikinio meno, tiek filosofijos, politikos ir kitose srityse.

Alfonsas Andriuškevičius (g. 1940 m. Vilkaviškyje) – poetas, eseistas, dailėtyrininkas. 1965 m. baigė Vilniaus universitetą. 1973 m. apsigynė daktaro disertaciją. Dirbo Filosofijos, sociologijos ir teisės institute. Nuo 1990 m. Vilniaus dailės akademijos dėstytojas, docentas. Keturių eilėraščių rinktinių autorius. Apdovanotas Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premiją už įtaigią meno kritiką, kūrybingą lietuvių dailėtyros diskurso formavimą knygose „Rašymas dūmais“ ir „Lietuvių dailė“. Sudarė knygas „72 lietuvių dailininkais apie dailę“ ir straipsnių rinkinį „Lietuvių dailė: 1996-2005“ (2006).

——–
Projektą remia LR Kultūros rėmimo fondas, LR Kultūros ministerija.

Organizatoriai: artnews.lt, Šiuolaikinio meno centras, Nacionalinės dailės galerijos Informacijos centras (IC NGA).