Rugsėjo 17 d., penktadienį, 18 val.
ŠMC skaitykloje

Ištrauka iš Lauren Wetmore interviu su Ieva Misevičiūte ir Michaelu Portnoy:

LW: Gal galėtumėte papasakoti apie savo performansą?

Michael Portnoy: Jame inscenizuojama visa „užsispyrėliško meno“ (angl. obdurance art) istorija nuo 1860-ųjų iki šių dienų.

LW: Gal galėtumėte šiek tiek papasakoti apie svarbiausius šios istorijos momentus, kad žmonėms būtų aiškiau?

MP: Vieną žinomiausių „užsispyrėliško meno“ kūrinių – pirmąją „užsispyrėliško meno“ operą „Geltona ant geltonos“ – sukūrė Louisa Edgar ir Beth Schemmel Vienoje 1935 metais. Dažniausiai „užsispyrėlišką meną“ kūrė menininkų poros, išskyrus kokius tris ar keturis pavienių asmenų darbus. Tikriausiai taip atsitiko dėl to, kad pirmąjį „užsispyrėliško meno“ kūrinį 1860 metais sukūrė menininkų pora Lisa ir Johannas Pogandorffai, davę pradžią tokiai madai. Operoje „Geltona ant geltonos“ Beth Schemmel, kilusi iš Izraelio, ir Louisa Edgar iš Čekoslovakijos tiesiog elegantiškai sėdi ir viena kitai stumdo citrinas, iškišusios liežuvius ir leisdamos garsus.

LW: Ar tai, kad jūs inscenizuojate istoriją poroje, susiję su Schemmel ir Edgar pavyzdžiu, ar jūs ir anksčiau dirbote kartu?

MP: Tai yra pirmas kartas, kai mes kartu rengiame viešą pasirodymą. Prieš metus ar du Bentas R. Sigurskjold parašė knygą „Visa užsispyrėliško meno istorija“ (The Complete History of Obdurance Art), o po to buvo sukurta dar maždaug 30 ar 40 svarbių „užsispyrėliško meno“ kūrinių. Mūsų tikslas yra įtraukti tuos kūrinius į antrąją knygą. Šiame performanse mes inscenizuojame apie 20 darbų, kurie yra patys svarbiausi „užsispyrėliško meno“ pavyzdžiai nuo 1860 metų iki šių dienų. Šie darbai buvo tokie reikšmingi, kad kurį laiką žmonės net nebandė sukurti ką nors panašaus.

LW: Ar pastaruoju metu atgimsta susidomėjimas šia praktika?

MP: Būtent. Pagaliau žmonės jaučiasi galintys ją tyrinėti. Bet didžioji dalis naujų darbų yra grindžiami istorija. „Užsispyrėlišką meną“ kuriantys žmonės visada bent šiek tiek remiasi ankstesniais darbais.

LW: Kaip galėtumėte apibūdinti santykį tarp savo asmeninių praktikų ir „užsispyrėliško meno“?

MP: Norėčiau pasakyti, kad poroje šis santykis yra labai prasmingas. Mėgstu galvoti apie Henry Flintą, kuris sukūrė sąvoką „konceptualus menas“. Flintas buvo matematikas, bet taip pat yra siejamas su Fluxus. Jis buvo prieš formalųjį meną ir manė, kad žymiai įdomiau daryti tai, ką mėgsti. Taigi, viskas, ką dažniausiai veikiame namuose, jo nuomone, turėjo žymiai didesnę meninę vertę nei įprasta meninė veikla. Sakyčiau, tarp to, ką veikiame namuose, ir „užsispyrėliško meno“ esama tam tikro panašumo.

Ieva Misevičiūtė: Taip, manau būtent todėl ši meno praktika mus ir domina. Neseniai supratome, kad mes jau kuris laikas kuriame „užsispyrėlišką meną“.

Visą interviu galite rasti čia:

Ieva Misevičiūtė yra menininkė, kuratorė ir rašytoja, dirbanti ir gyvenanti Amsterdame bei Vilniuje. Jos kūrinių pavyzdžiais gali būti ir draugiškos instrukcijos, ir siaubo sesijos, tačiau dažniausiai juos vienija performanso žanras. Kartu su tarpdisciplininiu CORO kolektyvu sukurtas paskutinis jos kūrinys „Raidyno pamoka“ yra muzikinis video klipas ir performansas vienu metu. Jos kūriniai buvo rodyti Centre Pompidou (Paryžius), Performa 09 (Niujorkas), Swiss Institute (Niujorkas), SMART Project Space (Amsterdamas) ir t.t.. Šiuo metu Ieva Misevičiūtė ir Michael Portnoy kuruoja ir režisuoja sceninį vaidinimą „Aligatoriai!” de Appel meno centre Amsterdame.

Michael Portnoy yra Niujorko menininkas, muzikantas ir „elgesio režisierius“. Jo praktika apima šokį, teatrą, metafunkcinę skulptūrą, „reliacinį stalinizmą“, eksperimentinės „stand-up“ komedijos žanrą, progresyvų operišką reginį, abstraktų lošimą ir trijų asmenų naktinį klubą. Portnoy kūryba bando nubrėžti ribas tarp žaidimo ir komunikacijos, jo darbuose itin svarbų vaidmenį vaidina kalba. Savo kūrinius pristatė muziejuose, galerijose, teatruose ir filharmonijose visame pasaulyje: Art Unlimited (Bazelis), Maskvos bienalėje, Taipėjaus bienalėje, Centre Pompidou (Paryžius), P.S. 1/MOMA (Niujorkas), The Kitchen (Niujorkas), The Sculpture Center (Niujorkas), Foksal Gallery Foundation (Varšuva), Kadist Foundation (Paryžius), Bazelio Kunsthalle, Performa 09 & 07 bienalėje (Niujorkas), Ibid Projects (Londonas), Kunstverein (Amsterdamas), Dexter Sinister (Niujorkas) ir t.t.