Maria Loboda. Švytinti švytinti švytinti sutinku savo pralaimėjimą
2017.01.27–03.08
1. Rask frygų kepurę ant dešiniosios trečiųjų vartų briaunos
Paprastai nešiojamą laisvės siekio metais
tekstilė, 2017 m.
2. Po nerimo ateinanti sėkmė
Portalo vainikas, kuris dar ir praskaidrins tau dieną
5-HTP (5-hidroksitriptofanas), gipsas, 2016 m.
3. Hipotetinė vartų rekonstrukcija (I, II, III, IV)
Keturi įėjimai į – galbūt – buvusią didybę, nudažyti atspalviais, panašiais į seladoną – žodžiais nenusakomą šventąją spalvą, transcendentaliausią iš visų spalvų
gipso kartonas, sieniniai dažai, 2017 m.
4. Neolitinių elitų gerovė
Didingo grožio reljefo fragmentai, kuriuose, kaip spėjama, buvo pavaizduoti kariai ir sandarūs vandens indai
gipsas, pigmentai, 2017 m.
5. Kolosalus rašomasis stalas
gipsas, medis, kremas nuo šalčio ir cigaretės, 2017 m.
6. Tu ir aš esame žemė
Mineralų, sudarančių ir kalną, ola
magnio, cinko, kalcio, vario, boro, seleno, mangano, geležies papildai, stiukas, 2016 m.
7. Atskirti sakralinį nuo pasaulietinio
metalas, nendrės, parašiutinis stropas, 2016 m.
8. Nulinė dinastija (I, II, III, IV, V, VI)
fotografijų serija, 2016 m.
Marios Lobodos paroda ir jos pavadinimas yra sudaryti pagal senovinės giesmės, ritmingai apgiedančios žlugimo nesugniuždytą viltį, struktūrą. Nepaliaujamai kartojama, ji įveikia esamą tikrovę ir kuria naują. Specialiai ŠMC didžiajai salei sukurtoje parodoje Maria Loboda toliau tyrinėja amžinąsias sąvokas įvairiose tikėjimo sistemose, transcendentalias idėjas apie žmogaus sielą ir jų raišką paslaptinguose objektuose, archeologijoje, architektūroje, religijoje ir mene.
Lobodos kūriniai – tai paslapties ir mįslių kupinos erdvės, sulipdytos iš sodrių istorinių pasakojimų, kurie savitai kalba ir apie dabarties aktualijas. Maria Loboda (g. 1979 m. Krokuvoje, gyvena bei dirba įvairiose pasaulio vietose) yra baigusi menininko Marko Leckey kursą Frankfurto Valstybinėje vaizduojamųjų menų akademijoje (Städelschule). Pastaraisiais metais jos kūriniai buvo daug kartų pristatyti svarbiose tarptautinėse meno institucijose, tarp jų – ir 13-oje „Documentos“ parodoje (2012 m.). Marios Lobodos personalinės parodos buvo rodytos Reina Sofia muziejuje Madride (2014 m.), meno centre Kunstverein Braunschweig (2013 m.), Toronto šiuolaikinio meno galerijoje „The Power Plant“ (2016 m.), meno centre Oxford Modern (2016 m.), Baselio meno centre Kunsthalle Basel (2017 m.) ir kitur.
Parodą remia:
Lietuvos kultūros taryba
Adomo Mickevičiaus institutas Varšuvoje
ifa (Institut für Auslandsbeziehungen)
Lenkų institutas Vilniuje
Vaizdas: Maria Loboda, Nulinė dinastija I, 2016 m., fotografijų serija, menininkės ir galerijos „Maisterravalbuena“ Madride nuosavybė
Paprastai nešiojamą laisvės siekio metais
tekstilė, 2017 m.
2. Po nerimo ateinanti sėkmė
Portalo vainikas, kuris dar ir praskaidrins tau dieną
5-HTP (5-hidroksitriptofanas), gipsas, 2016 m.
3. Hipotetinė vartų rekonstrukcija (I, II, III, IV)
Keturi įėjimai į – galbūt – buvusią didybę, nudažyti atspalviais, panašiais į seladoną – žodžiais nenusakomą šventąją spalvą, transcendentaliausią iš visų spalvų
gipso kartonas, sieniniai dažai, 2017 m.
4. Neolitinių elitų gerovė
Didingo grožio reljefo fragmentai, kuriuose, kaip spėjama, buvo pavaizduoti kariai ir sandarūs vandens indai
gipsas, pigmentai, 2017 m.
5. Kolosalus rašomasis stalas
gipsas, medis, kremas nuo šalčio ir cigaretės, 2017 m.
6. Tu ir aš esame žemė
Mineralų, sudarančių ir kalną, ola
magnio, cinko, kalcio, vario, boro, seleno, mangano, geležies papildai, stiukas, 2016 m.
7. Atskirti sakralinį nuo pasaulietinio
metalas, nendrės, parašiutinis stropas, 2016 m.
8. Nulinė dinastija (I, II, III, IV, V, VI)
fotografijų serija, 2016 m.
Marios Lobodos paroda ir jos pavadinimas yra sudaryti pagal senovinės giesmės, ritmingai apgiedančios žlugimo nesugniuždytą viltį, struktūrą. Nepaliaujamai kartojama, ji įveikia esamą tikrovę ir kuria naują. Specialiai ŠMC didžiajai salei sukurtoje parodoje Maria Loboda toliau tyrinėja amžinąsias sąvokas įvairiose tikėjimo sistemose, transcendentalias idėjas apie žmogaus sielą ir jų raišką paslaptinguose objektuose, archeologijoje, architektūroje, religijoje ir mene.
Lobodos kūriniai – tai paslapties ir mįslių kupinos erdvės, sulipdytos iš sodrių istorinių pasakojimų, kurie savitai kalba ir apie dabarties aktualijas. Maria Loboda (g. 1979 m. Krokuvoje, gyvena bei dirba įvairiose pasaulio vietose) yra baigusi menininko Marko Leckey kursą Frankfurto Valstybinėje vaizduojamųjų menų akademijoje (Städelschule). Pastaraisiais metais jos kūriniai buvo daug kartų pristatyti svarbiose tarptautinėse meno institucijose, tarp jų – ir 13-oje „Documentos“ parodoje (2012 m.). Marios Lobodos personalinės parodos buvo rodytos Reina Sofia muziejuje Madride (2014 m.), meno centre Kunstverein Braunschweig (2013 m.), Toronto šiuolaikinio meno galerijoje „The Power Plant“ (2016 m.), meno centre Oxford Modern (2016 m.), Baselio meno centre Kunsthalle Basel (2017 m.) ir kitur.
Parodą remia:
Lietuvos kultūros taryba
Adomo Mickevičiaus institutas Varšuvoje
ifa (Institut für Auslandsbeziehungen)
Lenkų institutas Vilniuje
Vaizdas: Maria Loboda, Nulinė dinastija I, 2016 m., fotografijų serija, menininkės ir galerijos „Maisterravalbuena“ Madride nuosavybė
Kalendorius
Kuratoriaus Henko Slagerio paskaita „Kas gali nutikti po tyrimo posūkio mene“
„Menas ir edukacija: bendri veiksmai“ Pokalbis su kuratore ir rašytoja Cecilia Guida
Leidinio „Dwelling On the Threshold“ pristatymas
Vakaras su žurnalu The Happy Hypocrite (Without Reduction)
keyono gaskino performasas
„Reikėjo vakar“. Norbert Tukaj fotografijų parodos atidarymas ir diskusija