Lt / En
Diogo Evangelista. Besisukantis ratas
Kuratorius: João Laia
2018.09.14–2018.10.18
„Besisukantis ratas“ – pirmoji portugalų menininko Diogo Evangelistos solo paroda Baltijos šalyse. Šios kaip įtraukianti patirtis sumanytos parodos pavadinimas kilo iš 2017 m. to paties pavadinimo menininko performanso, kuriuo tyrinėjamas trilypis ryšys tarp kūno judesių, mechanikos ir to, kas regima. Skirtingi parodos elementai formuoja takų organizmą, tyrinėjantį nuolat besikeičiančias mūsų aplinkos formas. Paroda pristato daug naujų menininko kūrinių, tarp jų – naują videodarbą „Organinės mašinos“ ir pirmąkart eksterjere eksponuojamą videoinstaliaciją „Dangus egzistuoja“. Evangelistos kūryba apima geismo ir pokyčio temas; ji tyrinėja animistinį žmogaus vaizduotės potencialą, atsiskleidžiantį aproprijuojant konceptus, vaizdus, objektus, pasakojimus ir aplinkas.

Kūrinių sąrašas:

„Neracionalus žmogus“ (2015) tyrinėja žmogiško pažinimo ribas. „Slapstick“ komedijos stiliaus pasakojime, atliepiančiame sinestetinę nostalgiją, esame vedami ritmingai išyrančių chromatinių svyravimų, kurie sunaikina percepcijos linijiškumą ir sutrikdo mūsų smegenų pusrutulius. „Neracionalus žmogus“ priartina mus prie šio nepatogaus būvio – “Uncanny Valley” efekto – kuriame išryškinamas mūsų panašumas į robotus.

„Kraujo grandinė“ (2018)
Ši paveikslų serija vaizduoja tą patį išdidintą žmogaus raudonųjų kraujo ląstelių atvaizdą. Vientisa linija išdėstytas vaizdų rinkinys sudaro savotišką kraujotakos sistemą, jungiančią visus darbus parodoje ir pabrėžiančią jos takią aplinką.

„Išpūsta skysčiu“ (2018)
Šiame skulptūrų rinkinyje pristatomas humanoidinių biustų susirinkimas. Šios figūros, pusiau metalinės mumijos, pusiau – robotų skeletai, veikia kaip paminklai nežemiškoms gyvybės formoms, tuo pačiu išryškinantys kito būvį žmoguje.

„84 procentai“ (2015)
Videodarbas tyrinėja šiuolaikinius matomumo režimus, pasitelkdamas natūralų bioluminescencijos reiškinį ir jo naujausius pritaikymus žmogiškojoje medicinoje. Mokslinės fantastikos scenarijus ir ypatingas tyrimų laboratorijų rafinuotumas kontrastuoja su kukliu ir nostalgišku tonu paskutinėje kūrinio dalyje, pabrėžiančioje mūsų trapų žmogišką sudėjimą.

„individuali nata: vaizdas, garsai ir technologijos“ (2016)
Kūrinys yra mise-en-abyme, kopija kopijoje, tyrinėjanti nestabilią technologijos matricą. Išdidintas kompaktinio disko mastelis aprėpia pilną gyvenimo ciklą, tuo pačiu atskleisdamas sudėtinę objekto konstrukciją, įtaisytą tarp pranašystės ir atminties ir atkuriančią meditatyvias mandalos savybes.

„Organinės mašinos“ (2018)
Šis naujas videodarbas pirmą kartą Evangelistos kūryboje pristato linijinį pasakojimą. Jis vaizduoja pasiruošimą kelionei į kosmosą netolimoje ateityje. Švelnus monologo tonas sužadina meditatyvų tembrą, kuris ištrina ribas tarp veiksmo, vykstančio ekrane, ir už jo.

- Instaliacija ŠMC Skulptūrų kieme

„Dangus egzistuoja“ (2017)
Videodarbo šaknys slypi nesenose „virusinėse“ naujienose. Lauko reklama Kinijoje, populiarinanti atostogas paplūdimyje, vakaruose buvo melagingai aprašoma kaip saulėtekių ir saulėlydžių inscenizacija: oro tarša neva buvusi tokia smarki, kad uždengė saulę, neleisdama patirti natūralaus reiškinio, ir stendas pasitelktas kaip būdas ištaisyti tokią padėtį. Evangelistos gestas paverčia fikciją realybe, kvestionuodamas mūsų kasdienio gyvenimo kontūrus.

- Performansas atidarymo metu

„Besisukančiame rate“ (2017) dviratis tampa interfeisu tarp kūno ir proto. Performanso metu pasikartojantys susikaupimo ir pastangų judesiai generuoja šviesos spirales cikliškame judėjimo ir sąstingio procese.


Diogo Evangelista (g. 1984 m.) gyvena ir dirba Lisabonoje, Portugalijoje. Savo kūriniais jis permąsto atvaizdų statusą ir jų galimybes tapti kontrakultūros įrankiu. Evangelistos darbai pasižymi nelinijiniu pasakojimu ir spekuliatyviu žvilgsniu į tikrovę. Tarp svarbesnių pastarųjų menininko solo bei grupinių parodų – „Inflated with a Fluid“ „Cripta 747“ meno erdvėje Turine (2018), „Space of Flows“ ZDB meno centre Lisabonoje (2017), „Greater Than Sum“ „David Roberts Art Foundation“ Londone (2017), „The Eighth Climate (What Does Art Do?)“ 11-ojoje Gvangdžu bienalėje (2016), „Hyperconnected“ MOMMA – Maskvos modernaus meno muziejuje, 5-ojoje jaunojo meno bienalėje (2016), „Matter Fictions“ Coleção Berardo muziejuje Lisabonoje (2016), „Magicianʼs Right Hand“ „Futura“ šiuolaikinio meno centre Prahoje (2016) ir „Hybridize or Disappear“ MNAC – Nacionaliniame šiuolaikinio meno muziejuje, Lisabonoje (2015).

Kalendorius
Viktorija Rybakova, tyrimo „Pojūčių geografija“ pristatymas
Robertas Narkus, performansas „Keršto tiesioji“
Edka Jarząb, „Tarp sienų“, kūrybinės balso praktikos dirbtuvės
Festivalio „Nepatogus kinas“ seansai ŠMC kino salėje
Šiuolaikinio meno centro edukacinė programa rugsėjo – spalio mėnesiais
„Išrašant ateitį“: režisierės Jurgos Zabukaitės kuruojama filmų programa
Archyvas