Lt / En
Bendrasis kodas: 5 kontinentai, 10 bienalių, 20 menininkų
Kuratorius: Simon Rees
2009.I.16 - III.08
Menininkai: Edgar Arceneaux (JAV), Alfredo & Isabel Aquilizan (Australija/Filipinai), Nadiah Bamadhaj (Malaizija/Indonezija), Matthew Brannon (JAV), Matthew Buckingham (JAV), Yu Cheng-Ta (Taivanas), Harry Dodge & Stanya Kahn (JAV), Annika Eriksson (Švedija), Shaun Gladwell (Australija), Wong Hoy-Cheong (Malaizija), Emre Hüner (Turkija), Jesper Just (Danija/JAV), Jane Lee (Singapūras), Scott Lyall (Kanada), Darius Mikšys (Lietuva), Grace Ndiritu (Jungtinė Karalystė), Sherman Ong (Malaizija/Singapūras), Kate Rohde (Australija), Raeda Saadeh (Izraelis/Palestina), Bright Ugochukwu Eke (Nigerija)

Papildomi renginiai:

Vyko nuo vasario 25 iki kovo 11d. kiekvieną trečiadienį 17 val.
Shermano Ongo naujausio pilnametražinio filmo PERŽIŪRA
Roterdamo tarptautiniame kino festivalyje pristatytas Bendrojo kodo menininko Shermano Ongo (Singapūras/Malaizija) pirmas pilnametražinis filmas HASHI – tai drama, kurioje susipina trijų moterų, trijų kartų gyvenimai Fukuokoje, Japonijoje.

2009m.Kovo 2-6 d., pirmadienį-penktadienį, 11-17 val.
SEMINARAS su Alfredo & Isabel Aquilizan
Australijos/Filipinų menininkai Alfredo & Isabel Aquilizan Vilniaus dailės akademijos studentams pravedė viešą seminarą, susijusį su jų kūriniu Karštas kambarys, rodomu parodoje. Šiam darbui jie pasamdė gatvės menininką, kuris nutapė didelio formato drobes pagal tris kičinius Pietryčių Azijos peizažinius paveikslėlius, paprastai gaminamus turistams (taip pat ir restoranams bei maisto prekyvietėms).

2009m. Kovo 6 d., penktadienį, 18 val.
Vyko Tony Rayns PASKAITA ir FILMŲ PERŽIŪRA
Garsus britų kino kritikas, vertėjas, filmų festivalių kuratorius ir scenarijų kūrėjas skaitė paskaitą Kino vaidmuo Azijos kultūros atgimime nuo 1970-ųjų, kurioje buvo demonstruojama daug filmų ištraukų.

2009m.Kovo 10 d., antradienį, 18 val.
Vyko Nikos Papastergiadis PASKAITA
Nikos Papastergiadis, Melburno universiteto Kultūros studijų ir Medijų bei komunikacijos dėstytojas, savo paskaitoje analizavo kultūrines sroves, sudarančias Globalinius Pietus – atsaką seniai įtvirtintai Šiaurės pusrutulio kolonijinei hegemonijai. Jis kalbėjo apie šiuolaikinio meno vaidmenį iškeliant naujus diskursus šiame „pietietiškame“ kontekste.

Projekto „Bendrasis kodas“ pavadinimas pasiskolintas iš komercinių avialinijų praktikos, kuomet partnerystės sutarčių pagrindu dalijamasi keleiviais, paslaugomis, nusileidimo teisėmis ir techniniais resursais. Neretai keliautojai, rezervavę bilietą į vienos avialinijos skrydį, atvykę į oro uostą pamato, jog lėktuvas ir jo įgula yra pasipuošę kitos skrydžių bendrovės atributika. Maža to, skrydžio metu yra patiekiami kitai nacionalinei kultūrai būdingi gėrimai ir maistas – nors tikėtasi „namų“ skonio! Nuotykius mėgstantį keliautoją tai gali maloniai nustebinti, tačiau kitą keleivį, norintį tiesiog atsipalaiduoti pažįstamų garsų ir skonių apsuptyje, toks „siurprizas“ gali nuvilti.

Ši strategija (kaip ir nuorodos į ją) ypač dažnai naudojama dabar, kai viso pasaulio nacionalinėms oro bendrovėms gresia bankrotas arba pardavimas kitai kompanijai. Taigi, „bendrasis kodas“ tapo post-fordistinės ekonomikos našumo modeliu. Oro bendrovės buvo korporacinės globalizacijos ir konglomeracijos avangarde: kompanijoms susiliejant, didžiosios skrydžių bendrovės sudarinėjo bendro resursų naudojimo sutartis ir nupirko oro uostų bei nusileidimo licencijas. Panašūs modeliai pradėti naudoti ir šiuolaikinio meno parodų srityje, kur didieji festivalinio pobūdžio renginiai (ypač bienalės) uzurpuoja visą tarptautinės žiniasklaidos dėmesį bei praryja lėšas, verslo korporacijų ir valstybės skiriamas meno rėmimui. Kartu su šiais meno profesionalų išaukštinamais procesais, susiformavo akivaizdi parodų ir parodinių institucijų hierarchija, paremta kapitalistiniais ir kolonijiniais principais.

Paroda „Bendrasis kodas“ siekia tapti dvigubu agentu. Tai yra festivalinio pobūdžio paroda, sukurta diskutuojant su dešimties bienalių kuratoriais ir meno vadovais, ir nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ dalis. Tačiau tuo pačiu projektui atrinkti menininkai atsisakė reprezentatyvumo – autoriai savo kūriniuose reflektuoja jų sukūrimo sąlygas ir kultūrinio, sociopolitinio išstūmimo bei susvetimėjimo procesus (vykstančius ten, kur darbai buvo sukurti). Paroda taip pat ironiškai komentavo faktą, jog Europos kultūros sostinėje atsidūręs menas iš Stambulo, Niujorko, Sidnėjaus ir Taipėjaus yra pateikiamas kaip periferinis.

Dalyvavę menininkai atrinkti iš šių bienalių: Adelaidės Australijos meno bienalė (Australija), Dak’Art bienalė (Senegalas), Stambulo bienalė (Turkija), Liverpulio bienalė (Jungtinė Karalystė), Šardžos bienalė (Jungtiniai Arabų Emyratai), Singapūro bienalė (Singapūras), SITE Santa Fė bienalė (JAV), Sidnėjaus bienalė (Australija), Taipėjaus bienalė (Taivanas) ir Whitney Amerikos meno bienalė (JAV).

Daugiau informacijos apie papildomus parodos renginius rasite specialioje interneto svetainėje www.codeshare.lt
Galerija
Bendrasis kodas: 5 kontinentai, 10 bienalių, 20 menininkų
Bendrasis kodas: 5 kontinentai, 10 bienalių, 20 menininkų
Bendrasis kodas: 5 kontinentai, 10 bienalių, 20 menininkų
Bendrasis kodas: 5 kontinentai, 10 bienalių, 20 menininkų
Bendrasis kodas: 5 kontinentai, 10 bienalių, 20 menininkų
Bendrasis kodas: 5 kontinentai, 10 bienalių, 20 menininkų
Bendrasis kodas: 5 kontinentai, 10 bienalių, 20 menininkų
Bendrasis kodas: 5 kontinentai, 10 bienalių, 20 menininkų
Bendrasis kodas: 5 kontinentai, 10 bienalių, 20 menininkų
Bendrasis kodas: 5 kontinentai, 10 bienalių, 20 menininkų
Bendrasis kodas: 5 kontinentai, 10 bienalių, 20 menininkų
Kalendorius
Kvietimas kūrėjams
Menininkų kalendoriai 2021
Lietuvos vizualiųjų menų vitrina
59-oje Venecijos meno bienalėje Lietuvai atstovaus Robertas Narkus
Virtuali paskaita apie menininko Michaelio Rakowitzo istorinius ir politinius kūrybos kontekstus
Prancūzijoje atidaroma Valdo Ozarinsko (1961–2014) retrospektyva
Archyvas