Lt / En
Lyg ir grįžimas namo. Anna Jermolaewa ir Audronė Vaupšienė
Kuratorius: Simon Rees
2013.II.14 – 2013.III.17
Parodos pavadinimas išreiškia prieštaringumus, kurie neišvengiamai lydi kiekvieną grįžimą – namo – iš kelionės. Dvilypumai ir prieštaros būdingos ir pačioms sąvokoms namai, namų, tėvynė (nors jos ir išreiškia priklausymą vietai, tai nėra paprastos sąvokos). Sunkiausia sugrįžti iš dangiškų tropinių atostogų, ypač į šiaurinių šalių žiemą ir ypač žmonėms, kurie laisvę keliauti įgijo tik per paskutinius 20 metų (o ekonomines sąlygas iš tiesų pamatyti pasaulį – tik pastarąjį dešimtmetį). Šia prasme paroda susijusi su tikrąja sąvokos „nostalgija“ reikšme, kylančia iš graikiškų žodžių nostos [grįžimas namo] ir algos [skausmas]. Vokiečių kalboje išsaugotas šio žodžių junginio jautrumas, nes nostalgija verčiama kaip Heimweh – namų liga. Šioje parodoje yra ir užuominų į Odisėjo mitą bei sūnaus paklydėlio parabolę.

Parodos menininkių Annos Jermolaewos ir Audronės Vaupšienės kūrinius jungia keliavimo, neatsiejamo nuo grįžimo, tema. Be to, ir A. Jermolaewos, ir Vaupšienės šeimų istorijas sieja tremties į Sibirą patirtys, kurios persmelkė menininkių gyvenimo kasdienybę ir tapo jų kūrinių temomis – parodoje „Lyg ir grįžimas namo“ rodomas A. Jermolaewos darbas „Be pavadinimo (Gulagas)“ (2012), kuriame ji fiksuoja savo kelionę į šeimos tremties vietas. A. Jermolaewai, daugybę metų gyvenančiai Austrijoje, kelionė į Rusiją, iš kurios ji yra kilusi, tapo jos kūrybos metanaratyvu – ji ieško tiek (sovietmečio) sąstingio, tiek pokyčių ženklų (įgyvendindama tai, ką kuratorius ir kritikas Viktoras Misiano daugelio pokomunistinių šalių menininkų kūryboje įvardija kaip „produktyvią nostalgiją“). Savo kritinį žvilgsnį A. Jarmolaewa kreipia ir į Austrijos pusę – kūrinyje „Kalnai šaukia“ (2009), kuriame ji pozuoja nuoga pro langą matomų Alpių fone, menininkė išreiškia mintį, jog bet kuri nacionalinė reprezentacija pasiduoda mitams ir klišėms.

A. Vaupšienė, grįžtanti į kūrybą po dešimties metų, per kuriuos jis dirbo profesionalia fotografe ir operatore, kaupia vaizdus iš savo kelionių po visą pasaulį. Parodoje ji panaudoja juos tokiu būdu, kad iš populiariuosius tarptautinio turizmo vaizdus primenančių kadrų dingsta žavesys ir romantika. Pastarąjį dešimtmetį lietuviai keliavo vis toliau, o gyvenimo būdo rubrikos laikraščiuose bei populiarieji žurnalai kurstė savo skaitytojų kelionių aistras vis egzotiškesnėms vietoms. A. Vaupšienės darbuose jaučiama, kad globalinės kelionės gali supažindinti keliautoją, kaip dažnai nutinka Josepho Conrado romanų veikėjams, su globaliniais pavojais ir/ar nusivylimais. Apie tai byloja ir grėsmingas tropinio paplūdimio dangus parodą pristatančioje fotografijoje. Šiame vaizde iš Kubos „įrašytas“ ir problemiškas šios šalies santykis su komunizmu ir progresu (regimas persisotinusio XXI a. Lietuvos keliautojo žvilgsniu – kitaip nei būtų stebėję sovietinės Lietuvos keliautojai XX a. pabaigoje). Sujauktos paklodės ir purvinas baseinas triptike „Be pavadinimo“ (2013) ženklina menininkės išgyventą cunamį, kuris nuniokojo Tailandą 2004 m. gruodį, po kurio nusileidimas Vilniuje – grįžimas namo – turėjo prilygti stebuklui.



Iliustracija: Audronė Vaupšienė, Be pavadinimo, 2006-2013, spalvotas atspaudas iš 35 mm negatyvo, menininkės nuosavybė


Rėmėjas: Bundesministerium für Unterricht, Kunst und Kultur

Kultūros partneris: Austrijos ambasada Vilniuje

Informacinis parteris:
Lietuvos rytas
Kalendorius
Haruno Farockio filmų retrospektyva | Nepatogus kinas
Susitikimas su meno leidyklos „Primary Information“ įkūrėju Jamesu Hoffu
Leidykla „Circle Books“: prieinamumo politika, archyvų naudojimas ir partnerystė leidyboje
„Žinios iš kažkur kitur“. Kultūros vaidmuo 9-ojo dešimtmečio pabaigos Europos demokratinėse permainose
Vilniaus galerijų savaitgalis Šiuolaikinio meno centre
Triguba sąmonė: Ciarán Wood video darbų peržiūra
Archyvas