„An Ode to Me and My Unborn Children“ – tai tęstinis kūrinys, kolekcija piešinių, kopijų, nuotraukų ir poemų, surinktų ar parašytų per pusę metų. Knygoje pasakojama istorija – jaunos moters išpažintis apie paranoją, seksualumą, nerimą bei hedonizmą. Knygos eilėraščiuose atsiskleidžia abipusė romantiškų santykių manipuliacija, primenant obsesines, pasikartojančias mintis. Šios mintys klaidžioja tarp džiaugsmo, egoizmo, baimės ir apgailestavimo taip pat savęs įtikinėjimo bei neigimo. Temos knygoje perteiktos per ironijos prizmę bei tampa savęs gailesčio parodija.
Knygą sudaro nuskenuoti originalūs užrašai iš gydytojų kabinetų, medicinos laboratorijų, kontraceptinių vaistų informaciniai lapeliai, drabužiai, gėlės, rūgštimi nudeginti plaukai – aliuzija į „crime of passion“ (liet. aistros nusikaltimas), kuris, užplūdus impulsui ar pavydui, įvykdomas prieš romantinį partnerį.
„An Ode to Me and My Unborn Children“ iškelia manipuliatyviaus elgesio ir kūniškumo, psichologinio smurto prieš save bei kitą, problemas ir kviečia permąstyti, ką mes patys, taip pat ir visuomenė, laikome meile.