Pristatyta serija fotografijų, kuriose užfiksuota kramtomoji guma Londono gatvėse. Kiekvieną fotografiją lydėjo pavadinimas tos vietos, kuri paprastai nurodoma tariantis susitikti kur nors mieste. Dėl ganėtinai neaiškių priežasčių gatvėje išspjautos kramtomos gumos kiekis skirtingose vietose yra skirtingas. Pavyzdžiui, gumos koncentracija prie įėjimo į Dorothy Perkins parduotuvę Oksfordo gatvėje yra ne tik žymiai didesnė nei šalia Viktorijos Miro galerijos, Centrinių kriminalinio teismo rūmų ir Teksako degalinės City Road gatvėje, bet ir gerokai gausesnė nei prie įėjimo į „GAP“ parduotuvę King‘s Road gatvėje bei šalia „Dodo“ supermarketo Soho rajone. Tik kelios vietos galėtų varžytis su Dorothy Perkins: tai „Boots“ vaistinė toje pačioje Oksfordo gatvėje bei „Film“ parduotuvė Aukštutinėje St.Martin‘s gatvėje, netoli garsiojo „Ivy“ (kur lankosi visos garsenybės); na, gal dar „Borders“ knygynas Charing Cross gatvėje. Be to, dešinė Old Compton gatvės pusė Sohe neša daug didesnę kramtomos gumos naštą, negu kairė, kurioje guma beveik neišspjaunama.
Kartu su šia serija buvo eksponuojama ir gausi daugiau ar mažiau sunaudotų muilo gabaliukų kolekcija. Muilas buvo surinktas iš tualetų įvairiose viešose įstaigose Lietuvoje ir Europoje: muziejuose, galerijose, restoranuose, teatruose, degalinėse, draugijose, mokyklose ir t.t. Muilo gabaliukai viešuose tualetuose, kaip ir poreikis juos vogti, sparčiai tampa praeities reliktu. Parodoje muilai rodomi kaip muziejiniai eksponatai su tiksliais adresais, o kai kur, net su telefonų numeriais tų vietų, iš kur jie buvo paimti ir tokiu būdu išgelbėti nuo išnykimo. Vienas vietas iš nurodytų atpažino daugelis, kitas – gal tik keletas žiūrovų, priklausomai nuo to, kas jie tokie, kur gyvena ir kur yra pabuvoję. O kai kurie pavadinimai gal ir niekam nesuteikė „atpažinimo džiaugsmo“.
