Tarptautinė grupinė paroda „Varpai ir patrankos“ pristato skirtingas šiuolaikinio meno kūrėjų strategijas militarizacijos akivaizdoje. Pavadinimas atkreipia dėmesį į istoriškai glaudų meno ir karo ryšį: karo metu varpai būdavo perliejami į patrankas ir kitą amuniciją. Kitaip tariant, nuo pat pradžių varpo idėjoje glūdi galimybė jį panaudoti kare – varpus ir patrankas dažnai liedavo tie patys meistrai. Ši, galbūt netikėta, metafora parodoje pasitelkiama nagrinėjant kompleksiškas karo ir kultūros sąsajas.
Šiuolaikinių konfliktų analizės žodyne menas ir kultūra atsiduria greta tokių sąvokų kaip minkštoji galia, psichologinės operacijos ar hibridinis karas. Visas jas sieja įžvalga, kad atskirti, kas yra karo dalis, o kas – ne, dažnai būna ypač sunku. Lygiai taip sunku nustatyti, kada ir kieno naudai komunikacijos priemonės, duomenų apdorojimo technologijos, energetikos ir kita infrastruktūra naudojamos civiliniais, o kada – kariniais tikslais. Panašiai daugiaprasmiai ar sunkiai perregimi gali būti ir sprendimai, susiję su klimato kaita, kraštovaizdžių keitimu, istorine atmintimi – jų tikrieji motyvai ar užsakovai ne visada aiškūs.
Tokiomis aplinkybėmis militarizacijos, saugumizacijos ir taikos palaikymo strategijos neišvengiamai įsiveržia ir į meninės atsakomybės bei vaizduotės sferas. Šios parodos kūriniuose matome skirtingas varpų ir pabūklų sąveikas bei kompozicijas. Dalis darbų klausia, kokios jėgos, įsitikinimai ir strategijos šiandien formuoja karinius konfliktus, ar koks šiame kontekste galėtų būti meno vaidmuo. Į parodą įtraukti ankstesnių dešimtmečių kūriniai išryškina informacinių technologijų angažuotumą, tarptautinių santykių trapumą ir kitus ilgalaikius istorinius reiškinius.
Paroda rengiama pasaulį purtant įvairioms karinėms ir kitoms, dažnai viena kitą maitinančioms krizėms. Rašant šį tekstą, Lenkija, reaguodama į pakartotinius Rusijos dronų NATO oro erdvės pažeidimus, paragino Aljansą svarstyti neskraidymo zonos virš Ukrainos sukūrimą, o Jungtinių Tautų įsteigta Nepriklausoma tarptautinė tyrimo komisija pripažino, kad Izraelis nuo 2023 m. spalio – kai Izraelio kariuomenė pradėjo atsaką į beprecedentį „Hamas“ organizuotą išpuolį – palestiniečių atžvilgiu Gazos Ruože vykdo genocidą. Diskusijos dėl šių konfliktų skaldo ES ir pasaulio visuomenes – neišvengiamai ir menininkų bendruomenes. Nerimą didina ir šiandienė būtinybė didinti ginklavimąsi – kartu su Vokietijos kariuomenės brigados dislokavimu Lietuvoje – sunkiai suderinama su vis dar gyva viltimi dėl taikesnės ateities.
Kaip tikrovė meno kūriniuose atsiveria ne dokumentiškai, o per metų metus plėtotų – neretai abstrahuojančių, žaismingų ar kitomis meninėmis priemonėmis grįstų – praktikų kontekstus. Ši paroda nepretenduoja būti išsamus, vienareikšmis ar objektyvus militarizacijos ir globalių konfliktų atspindys. Ji kviečia pažinti meninių praktikų įvairovę vis labiau konfliktuojančiame pasaulyje.
APIE PROJEKTĄ „BENDRADARBIAVIMO ASPEKTAI“
Ši paroda – bendra Šiuolaikinio meno centro (ŠMC), Berlyno „Akademie der Künste“ (AdK) ir Goethe’s instituto Lietuvoje iniciatyva. Jos atspirties taškas – ilgalaikis Vokietijos kariuomenės brigados perkėlimas į Lietuvą. Šios brigados dislokavimas yra dalis NATO strategijos, skirtos sustiprinti Aljanso rytines sienas, reaguojant į tebesitęsiančią Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą. Per kelerius ateinančius metus į Lietuvą persikels apie 5 tūkst. karių, civilių darbuotojų ir jų šeimų narių, o visapusiškas kovinės brigados pajėgumas numatomas 2027 metais.
Atsispirdamas nuo šio įvykio, projektas kviečia žvelgti į platesnį Rusijos invazijos į Ukrainą kontekstą. Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje žymi reikšmingą geopolitinį pokytį, susijusį su platesnėmis transformacijomis ir skirtingais istoriniais naratyvais. Invazija glaudžiai siejasi su politiniu aplaidumu ekologijos ir ekonomikos plotmėse, nekritišku bendradarbiavimu su autoritariniais režimais – ypač energetikos sektoriuje – ir stiprėjančia (dez)informacinių technologijų įtaka. Projektas taip pat išryškina sparčią vertinimų bei pozicijų kaitą, globalių procesų tarpusavio susietumą, kultūrinius konfliktus ir nuogąstavimus, kurie neapsiriboja vien karine dimensija.
„Bendradarbiavimo aspektai“ – bandymas per meno kūrinius, diskusijas ir tekstus tyrinėti, kaip militarizacija veikia šiuolaikinį gyvenimą, kas mus atvedė į dabartinę situaciją ir kokios ateities galime tikėtis. Projektas suteikia platformą menininkams ir žiūrovams įsitraukti į šio geopolitinio poslinkio analizę, aptarti jo kompleksiškumą bei jame slypinčius prieštaravimus.
Projektą sudaro trys dalys: 2025 m. birželį įvykęs simpoziumas AdK Berlyne, tarptautinė paroda „Varpai ir patrankos“ ŠMC Vilniuje ir 2026 m. pasirodysiantis leidinys.