Menininko ir kuratoriaus Vsevolodo Kovalevskio kūrinys „Atsisveikinimo gestai“, kviečiantis apmąstyti išsiskyrimo prasmę kaip būseną tarp pabaigos ir atsinaujinimo, pirmąkart sukurtas 2021 m. parodai „To Live as a Mayfly“ Trumsėje, Norvegijoje. Instaliaciją sudarė dvi identiškos 140 × 200 cm vėliavos, nudažytos šaltibarščiais – taip menininkas išgavo atspalvį, kurį pavadino „Baltic Pink“. Viena vėliava kabėjo autobusų stotyje, kita – jūrų uoste, tarsi žymėdamos kasdienio judėjimo ir išvykimo trajektorijas.
Ši instaliacija buvo paskutinis Kovalevskio atsisveikinimo su Trumsės miestu ritualas, kartu tapęs jo asmeninių apmąstymų apie atsisveikinimo ritualus dalimi. Dabar „Atsisveikinimo gestai“ grįžta nauju pavidalu – ant Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) fasado eksponuojamas kūrinys įgaus naujų prasmių. Nuo 2022 m. Vsevolodas Kovalevskij ėjo ŠMC techninio skyriaus vadovo pareigas. Vėliava iškeliama paskutinę jo darbo dieną šioje institucijoje – spalio 20 d. – ir kabės mėnesį. Šis gestas – Kovalevskio atsisveikinimas su institucija ir kartu naujo etapo pradžia: tiek menininko kūryboje, tiek pačiame ŠMC, kuris šiuo metu taip pat išgyvena pokyčių laikotarpį. „Panašu, kad, vykstant vadovų kaitai ir greitai kintant bendrai politinei, ekonominei ir kitokiai situacijai, ŠMC kaip institucija išgyvena – ir toliau išgyvens – gana dinamišką laikotarpį. Tokia nuolatinės kaitos būsena nėra palanki nei ŠMC kolektyvui, nei jo komandinei dvasiai, todėl prašosi ypatingos atidos ir papildomo dėmesio. Vsevolodo meninis gestas gali būti interpretuotas kaip poetinė šios situacijos kanarėlė“, – sako ŠMC direktorius Valentinas Klimašauskas, kalbėdamas apie kūrinio rezonavimą su vykstančia institucijos kaita.
Antropologė Krystal D’Costa straipsnyje „The Meaning of Goodbye“, publikuotame žurnale „Scientific American“, rašo, kad atsisveikinimo gestai yra svarbi mūsų socialinio gyvenimo dalis: jie padeda palaikyti ryšius ir atspindi pokyčius socialinėse grupėse.
Trumpi atsisveikinimai – tokie kaip „tuoj sugrįšiu“ ar „susitiksime vėliau“ – rodo laikiną išsiskyrimą ir patvirtina, kad žmogus netrukus sugrįš į bendruomenę. Ilgalaikiai atsisveikinimai turi kitokią, gilesnę prasmę: tokie gestai tampa ritualais, išreiškiančiais žmogaus ryšį su aplinka ir žyminčiais perėjimą iš pažįstamos socialinės erdvės į naują, dar neatrastą.
VSEVOLOD SEVA KOVALEVSKIJ (g. Vilniuje) – menininkas ir kuratorius. Jo kūryba, apimanti judančio vaizdo, skulptūros, tekstilės, fotografijos ir instaliacijos sritis, kvestionuoja ir permąsto šiuolaikinį tapatybės, atminties bei erdvės suvokimą. Menininkas kuria įtraukiančias patirtis, kasdienę aplinką paversdamas provokuojančiomis kritinių tyrimų arenomis.
Kovalevskio praktikai būdingas susižavėjimas paslėptais mūsų gyvenimo naratyvais. Pertvarkydamas intymias namų erdves – ypač galerijoje „InTheCloset“ – jis kvestionuoja ribas tarp viešumo ir privatumo, matomumo ir slaptumo. Jo darbuose sumaniai derinamos moksliniais tyrimais grįstos įžvalgos ir žaismingas humoras, kviečiant žiūrovus įsitraukti į apgalvotą ir kartu netikėtą dialogą. Menininko projektai, nagrinėjantys socialinio atskleidimo ir slaptumo politikos temas, skatina radikaliai permąstyti tai, kas pažįstama.
Jo darbai eksponuoti Lietuvoje ir užsienyje: LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje, galerijoje „Vartai“, ŠMC, „Tromsø Kunstforening“ (Trumsė, Norvegija), „Kunstnernes Hus“ (Oslas) ir daugelyje kitų tarptautinių erdvių.