Parodoje „Siaubas Geismas Fantazija“ pristatomi nuo 2014 m. sukurti Agnieszkos Polskos kūriniai. Atrinkti darbai atskleidžia, kaip menininkė, pasitelkdama rastus vaizdus ir kompiuteriu generuojamą medžiagą, apmąsto individą ir jo socialinę atsakomybę. Mūsų laikų etinius ir visuomeninius iššūkius ji perteikia įtraukiančiais, meditatyviais filmais ir instaliacijomis, pasižyminčiomis stipriu emociniu poveikiu. Polskos kūriniai dažnai konstruojami pasitelkiant emocinį poveikį kuriančius garsinius ir vaizdinius stimulus, o juose nagrinėjami įtakos ir legitimavimo procesai kalbos, sąmonės ir istorijos srityse.

Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) lankytojai Polskos kūrinius sutiks skirtingose 1967 m. pastatyto brutalistinio pastato erdvėse. Judėdami po parodą nelinijiniu maršrutu, žiūrovai galės pradėti nuo kūniškų pojūčių mikrolygmens ir galiausiai atsidurs globalaus ar net kosminio įvykio akivaizdoje. Tokius globalius reiškinius ir procesus kaip klimato kaita, nacionalizmo stiprėjimas, komunikacijos ir sekimo tinklų plėtra lemia nesuskaičiuojami mikroįvykiai, atsakomybės ir aplinkybės. „Siaubas Geismas Fantazija“ pakvies žiūrovus ir į Lietuvos sostinės gatves, kur vieną iš tokių mikroįvykių padės atskleisti neklusnaus balandžio istorija.

Tarp ŠMC pristatomų Agnieszkos Polskos kūrinių – vieno kanalo videodarbai „Gėlių knyga“ („The Book of Flowers“) ir „Raudonoji upė“ („The Red River“). Taip pat bus rodoma videoinstaliacija „Tūkstantmečio planas“ („The Thousand-Year Plan“), kūriniai „Braudelio laikrodžiai“ („Braudel’s Clocks“) ir „Benzino stiklinė“ („Glass of Petrol“), o parodą papildys visame mieste vykdomas projektas „Neklusnus balandis“ („Wayward Pigeon“).

Parodos kuratorė – Maria Lind.

Daugiau informacijos netrukus.

AGNIESZKA POLSKA (g. 1985, gyvena Berlyne) – vizualiojo meno kūrėja ir kino režisierė. Pasitelkdama kompiuterines technologijas, savo kūriniuose ji apmąsto individą ir jo socialinę atsakomybę informacijos veikiamoje aplinkoje. Menininkės darbai pristatyti „New Museum“ ir MoMA Niujorke, Pompidou centre Paryžiuje, „Tate Modern“ Londone, Hirshhorno muziejuje Vašingtone ir kitur. Jos personalinės parodos surengtos „Hamburger Bahnhof“ Berlyne, Varšuvos modernaus meno muziejuje, Ujazdowskio pilies šiuolaikinio meno centre Varšuvoje, Frye meno muziejuje Sietle, „Nottingham Contemporary“, Zalcburgo „Kunstverein“ ir kitur. Polska dalyvavo 57-ojoje Venecijos, 11-ojoje Gvangdžu, 19-ojoje ir 24-ojoje Sidnėjaus, 14-ojoje Šanchajaus ir 13-ojoje Stambulo bienalėse. 2018 m. jai skirta Vokietijos „Preis der Nationalgalerie“ premija.

MARIA LIND – iš Stokholmo kilusi kuratorė, rašytoja ir pedagogė. Šiuo metu ji vadovauja šiuolaikinio meno muziejui „Kin“ Kirunoje. 2020–2023 m. dirbo Švedijos ambasados Maskvoje patarėja kultūros klausimais. 2011–2018 m. vadovavo Stokholmo „Tensta konsthall“, buvo 11-osios Gvangdžu bienalės meno vadovė, 2008–2010 m. – Bardo koledžo Kuratorinių studijų centro magistrantūros programos vadovė, o 2005–2007 m. – Stokholmo „Iaspis“ direktorė. 2002–2004 m. ji vadovavo „Kunstverein München“, o 1998 m. buvo viena iš keliaujančios Europos bienalės „Manifesta 2“ Liuksemburge kuratorių. 2015 m. pirmajai Vienos bienalei Lind kuravo parodą „Future Light“, o 2019 m. buvo viena iš Timišoaros bienalės „Art Encounters“ kuratorių. Nuo XX a. dešimto dešimtmečio pradžios ji dėsto įvairiose meno ir akademinėse institucijose. 2015–2018 m. buvo meninio tyrimo profesorė Oslo menų akademijoje, o 2014–2024 m. dėstė „Konstfack“ programoje „CuratorLab“. Lind tekstai publikuoti laikraščiuose, žurnaluose, kataloguose ir kituose leidiniuose. 2009 m. jai skirta Walterio Hoppso premija už kuratorinę veiklą. 2010 m. leidykla „Sternberg Press“ išleido jos tekstų rinktinę „Selected Maria Lind Writing“, o 2019 m. rudenį – „Seven Years: The Rematerialization of Art from 2011 to 2017“. 2021 m. leidykla „Natur & Kultur“ išleido „Konstringar: Vad gör samtidskonsten?“. Leidiniuose „Tensta Museum: Reports from New Sweden“ (2021) ir „The New Model“ (2020) pristatomi ilgalaikiai „Tensta konsthall“ projektai; abu leidinius „Tensta konsthall“ išleido kartu su „Sternberg Press“.