Šiuolaikinio meno centras su džiaugsmu pristato kompozitoriaus ir garso menininko Arturo Bumšteino garso instaliaciją „Ēcheîa“. Tai menininko pirmoji personalinė paroda institucijoje, kurioje 2002 m. prasidėjo svarbus jo karjeros etapas, besitęsiantis iki šių dienų. Galima sakyti, kad nuo to laiko jo kūryba įsitvirtino tarp šiuolaikinio meno ir muzikos sferų – dažniausiai apie Bumšteino kūrinius parodose kalbama kaip apie muzikinius, tačiau jis išnaudoja gryną garsą, komponuodamas jį pagal konceptualaus meno principus. Taip ir šioje parodoje keliami specifiniai klausimai, pavyzdžiui: „Kokiu būdu garsas gali veikti kaip skulptūra?“; arba „Ar garso kūrinių likimas neišvengiamai baigiasi dėžėje, vadinamoje „kolonėle“?“; arba „Kaip žiūrovą, įpratusį pasikliauti akimis, pasitikti garso kūriniu, kuris negali būti suvoktas iš karto? Jeigu laikas – pinigai, ar tokios išlaidos pateisinamos?“; arba „Kaip papasakoti daugialypę ir nevienareikšmę istoriją, jei laikas yra nepertraukiamas ir teka tik viena kryptimi? Ir kokia gi ta kryptis?“

Į šią parodą Arturas Bumšteinas pakvietė penkis garso entuziastus ir audiofilus – Gitį Bertulį, Antaną Dombrovskį, Ričardą Dubaką, Rytį Urbanską ir „KALA Soundsystem“ – paprašydamas kiekvieno iš jų suprojektuoti po unikalų garsiakalbį. Šie garsiakalbiai yra ne uždari kūriniai, o veikiau didesnės, nors ir hipotetinės, garso sistemos dalis: vienas čirpsi be jokio pagrindo, kitas dūzgia kaip šokančios bitės, trečio bosas duslus kaip Balzako skruostai, o ketvirtasis – tarpininkas, tikras klerkas, žinantis, ką kiti turi ir kaip tai pakrapštyti; apie penktą pamiršau, bet jaučiu, kaip jis veria mano kaulus.

Menininkas šiuos garsiakalbius suvokia kaip inkilus, kuriuose dar turi apsigyventi garsas, bet gali tilpti ir daug daugiau. Kiekvienas inžinierius menininkui perdavė savo įrašytus ar surinktus garso fragmentus, pritaikytus tam tikrai kolonėlei. Iš tokių semplų Arturas Bumšteinas sukomponavo atskirus garso takelius, girdimus tik per jiems skirtas kolonėles ir transformuojančius jas į garso skulptūras. Šios skulptūros, atsiradusios bendro darbo metu, kartu tampa choru, kuriame jos viena kitą papildo ir užginčija, kambarį paversdamos plintančio ir ataidinčio garso indu: echeia.

Taip garso kolonėlės parodoje tampa ne tik burnomis, bet ir ausimis, leidžiančiomis klausytojui atsidurti ir dalyvauti kruopščiai sukonstruotoje akustinėje patirtyje, tarpininkaujant jau minėtiems garso meistrams, menininkui ir pačiam klausytojui.

Arturas Bumšteinas yra kompozitorius ir garso menininkas, aktyviai dirbantis elektro-akustinės ir instrumentinės muzikos, radijo meno, instaliacijos ir eksperimentinės elektroninės muzikos srityse (pastarojoje pasivadinęs Refusenik slapyvardžiu). Jis yra ansamblių „Quartet Twentytwentyone“, „Works & Days“, „Zarasai ir Wolumen“ įkūrėjas, nuo 2000 m. aktyviai bendradarbiaujantis su menininkais ir muzikantais visame pasaulyje. Jo tarpdisciplininiai projektai pristatyti daugybėje renginių Europoje, tarp jų festivaliuose „The Holland Festival“, „Sensoralia/Romaeuropa“, „Angelica“, „Vilnius Jazz“, „Kody“, „Skanumezs“, „Cut&Splice“ ir daugelyje kitų. Jo įrašus yra išleidusios kompanijos „Bolt“, „Cronica“, „Unsounds“, „Con-v“, „Sangoplasmo“ ir daugelis kitų. 2013 m. Bumšteinas apdovanotas „Palma Ars Acustica“ radiofoninių menų prizu, o 2017 m. yra „DAAD Kuenstlerprogramm“ menininkų rezidencijų programos dalyvis.

 

RENGINIŲ PROGRAMA „ESTONIA“

Parodos atidarymo proga taip pat vyks menininko kuruota renginių programa „Estonia“, pavadinta pagal fortepijono, kuris nuo pat institucijos įkūrimo laikomas ŠMC patalpose, gamintoją.

Lapkričio 17 d., penktadienį, 19 val. Maya Dunietz (Izraelis)

Maya Dunietz yra kompozitorė, atlikėja ir garso menininkė, pastaruosius 20 metų aktyviai pasirodanti visame pasaulyje. Ji tiria jungtis tarp muzikos, vizualaus meno, performanso, technologinių tyrimų ir filosofijos. Jos kūrinius užsako žinomi atlikėjai ir ansambliai, o savo įvietintus garso performansus ji yra pristačiusi tokiose institucijose kaip Paryžiaus „Palais de Tokyo“, Bristolio „Arnolfini“ galerija, Reikjaviko menų festivalis ir daugelis kitų. 2015 m. ji buvo kviestinė Los Andželo „CALArts“ profesorė Schusterman rezidencijų programoje ir gavo Ministro pirmininko kompozitorių apdovanojimą.

Lapkričio 18 d., šeštadienį, 20 val. Rie Nakajima (Japonija)

Rie Nakajima yra japonų menininkė, dirbanti su garso instaliacijomis ir performansais. Jos kūriniai dažniausiai komponuojami permąstant unikalias architektūrines erdves, pasitelkiant kinetinius prietaisus bei rastus objektus. Ji yra eksponavusi kūrinius ir atlikusi performansus Jungtinėje Karalystėje ir už jos ribų, ir nuo 2013 m. kartu su Davidu Toopu prodiusuoja projektą „Sculpture“. Ji bendradarbiauja su Keiko Yamamoto muzikiniame projekte „O YAMA O“, kuriame tyrinėjama žanro neturinti muzika, ir su Pierru Berthetu kūrinyje „Dead Plants/Living Objects“.

Lapkričio 19 d., sekmadienį, 12–17 val. Gailė Griciūtė (Lietuva)

Gailė Griciūtė yra kompozitorė, garso menininkė ir improvizuotoja. 2011 m. ji baigė Sibelijaus muzikos akademiją Helsinkyje, o 2015 m. – Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, taip pat 2014 m. buvo Douglaso Gordono videomeno kurso „Frankfurto Staedelschule“ kviestinė studentė. Griciūtė yra menininkų kolektyvo „Technologies of Non|Self“, pristačiusio kūrinius Frankfurte, Čikagoje ir Hanojuje, narė. Ji yra pristačiusi savo muziką, meninius projektus ir performansus festivaliuose bei koncertų cikluose „Ahead“, „Jauna muzika“, „Soundscape“, „Counterflows“, „Sound Art Festival“, „Unsound ir Labor Sonor“.

Lapkričio 19 d., sekmadienį, 20 val. Sven-Åke Johansson ir Theresa Iten (Vokietija)

Svenas-Åke Johanssonas yra kompozitorius, muzikantas, poetas, vizualiųjų menų kūrėjas, rašytojas ir įvairių muzikos bei performanso meno projektų, parodų bei publikacijų iniciatorius. Improvizacinės muzikos novatorius Johannsenas 7-ajame XX a. dešimtmetyje sukūrė europietišką freejazz žanro formą ir kartu su Norbertu Eisbreneriu bei Werneriu Goetzu 1969 m. įkūrė „M.N.D“ (Moderne Nordeuropäische Dorfmusik). Johanssonas taip pat užsiima aktorine veikla Vienos „Burgtheater” ir pasirodo kaip dainininkas bei pasakotojas.

Theresa Iten studijavo Ciuricho dizaino mokykloje ir Miuncheno dailės akademijoje. Ji gyvena Berlyne ir dirba fotografijos, grafinio dizaino bei videomeno srityse.

Kasdienį „apšildymą“ atliks Ivanas Chengas (Australija)

Ivanas Chengas yra australų kuratorius ir menininkas, kuris savo praktikoje gilinasi į skaitymo metodus, dažnai nurodydamas į galios ir reprodukcijos sistemas. Jis taip pat pasirodo įvairiuose kontekstuose kaip atlikėjas, klarnetininkas ir dramaturgas su šiuolaikinės kompozicijos specializacija. Jis neseniai baigė Kritinių studijų magistro programą Sandbergo institute, prieš tai studijavo Karališkoje muzikos akademijoje Londone ir Sidnėjaus muzikos konservatorijoje. Jo tekstiniai performansai pristatyti Sidnėjuje, Londone, Amsterdame, Tokijuje, Berlyne ir Niujorke. Neseniai jis bendradarbiavo su Arturu Bumšteinu kuriant projektą „Bad Weather“ Krokuvos „Cricotekoje“ ir inicijavo projektą „space bologna.cc“ Amsterdame.