Viskas prasideda nuo istorijų. 1911 m. rugpjūčio 22 d. rytą Luvro muziejuje Paryžiuje įprastoje vietoje pasigesta Leonardo da Vinci paveikslo „Mona Liza“. Iš pradžių manyta, kad jis išneštas fotografuoti, bet apieškojus visą muziejaus pastatą paaiškėjo, kad paveikslas pavogtas. Jo rėmas su stiklu buvo rastas ant laiptų pagalbinėse patalpose. Po ilgų paieškų, kuriose dalyvavo tarptautinės policijos pajėgos ir žiniasklaida, 1913 metų viduryje paveikslas buvo rastas Florencijoje, Italijoje. Vietos meno pirklys gavo pasiūlymą įsigyti paveikslą iš asmens, pasivadinusio Leonardo Vincenzo. Vėliau paaiškėjo, kad tikrasis pardavėjo vardas – Vincenzo Perrugia ir jis keletą metų buvo Luvro muziejaus darbininkas. Taigi, vagis ir paveikslas buvo surasti, tačiau ši istorija negrįžtamai pakeitė kūrinį. Dabar „Monos Lizos“ Luvre nebeįmanoma pamatyti – paveikslo vietą užima stiklinė dėžė, prie kurios besifotografuojančios minios žmonių vietoj mįslingos šypsenos atvaizduose pamato tik save.
Kiekviena paroda kuria istorijas, bet ne kiekviena istorija kuria parodas. Parodoje „Aukcionas“ rodomi daiktai, kurie praeityje buvo naudojami įrengiant ir eksponuojant šiuolaikinio meno parodas. Anksčiau buvę nematomais parodų palydovais bei kūrinių bendraautoriais ir vis dar saugantys jų pasakojimus, šie incognito objektai patys išeina į sceną, kad parodytų savo istorijų versijas. Norintys tapti šių daiktų savininkais kviečiami dalyvauti viešame aukcione 2012 m. rugpjūčio 10 d.
Autorė:
Marija Olšauskaitė
Parodos architektas:
Antanas Gerlikas
Kuratorė:
Julija Fomina