Gimė 1922 m. Lietuvoje. Gyvena ir dirba Niujorke nuo 1949 m. Vienas žymiausių eksperimentinių filmų kūrėjų septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje.
Šeštajame dešimtmetyje aktyviai įsitraukė į kino kritikos diskursą: savo tekstus publikavo „Film Culture Magazine“, „The Village Voice“, „Sight and Sound“, „Bianco e Nero“, „The American Film“, „The New York Times“, „Cahiers du Cinéma“, „Film Quarterly“ etc. Jonas Mekas yra Filmų antologijos (nepriklausomo kino produkcijos archyvas) Niujorke įkūrėjas ir jos vadovas. Sulaukęs garbaus amžiaus ir toliau aktyviai kuria, rašo ir keliauja po pasaulį su savo kūriniais.
Jonas Mekas apie šia parodą: „Šie vaizdai yra iš mano filmų. Tačiau jie jau nebėra mano filmai. Sykiu jie ir ne fotografijos. Kas tada jie? Jie – tai mano manijos. Buvau apsėstas idėjų apie sustabdytų kadrų galimybes. Tai prasidėjo nuo atsitiktinio smalsumo ir pavirto manija. Išties nežinau, kas yra šie vaizdai.
Tačiau atpažįstu juos kaip savo atminties dalį. Ir mėgstu į juos žvelgti vėl, į tuos atminties fragmentus. Taip pat žinau, kad tokių vaizdų nebūtų galima ištraukti iš „komercinio“ kino. Jie įmanomi tik dėl mano „atskirų kadrų“ filmavimo stiliaus.
Tai man įdomu ir mane jaudina. Ir turiu pripažinti: aš slepiu šiuos vaizdus nuo Roberto Franko. Kai pastarąjį kartą kalbėjau su juo prieš porą mėnesių ir netiesiogiai užsiminiau, ką darau, jis nusijuokė ir pasakė: „Laikykis toliau nuo fotografijos, tai gali būti pavojinga“. Tačiau žinau, kad Robertas labai mielas žmogus, ir jis žino, kad aš neturiu jokių pretenzijų į fotografiją. Iš tikrųjų aš esu niekieno žemėje ir neturiu supratimo, kur aš einu ir kur ši avantiūra mane nuves.“