Šiuolaikinio meno centras džiaugiasi galėdamas pristatyti Martino Ebnerio ir Kitty Kraus, menininkų, gyvenančių ir dirbančių Berlyne, parodą. Nors jų kūryba pasižymi savotiškais ir skirtingais meniniais žodynais, jie buvo pakviesti naujais kūriniais sukurti dialogą, besiskleidžiantį parodos metu. Ebner daugiausiai dirba judančio vaizdo bei leidybos srityse, o tuo tarpu Kraus yra žinoma dėl savo jautrumo erdvei, pasireiškiančio jos objektuose, stiklo bei šviesos kūriniuose. Kartu jie ėmėsi tyrinėti ne tik ŠMC parodines erdves, bet ir jas supantį socialinį bei kultūrinį klimatą. Galų gale rezultatai nustebino pačius menininkus, kai tarp jų ėmė rastis bendros temos, tokios kaip kryptis, greitis ir perregimumas.
Šiaurinėje salėje Kraus instaliavo į Šiaurės žvaigždę besistiebiantį teleskopą, kiaurai kertantį šiaurinę sieną. Šalia jo – parko suolelį ant kurio krenta nedidelis, tačiau ryškus šviesos ruožas, kviečiantis lankytoją prisėsti. Tuo tarpu perregimi metaliniai Ebnerio stogai susilieja su salės architektūra tarsi namų šešėliai, projektuojantys monochrominius atvaizdus ore. Sienų brėžiamą horizontą dengia spalvoti piešiniai, vaizduojantys paprastas mieste aptinkamas formas – objektų ir kalbos pėdsakus, o kinui būdingą šviesos ir šešėlių kaitą išryškina šviesos durys, lėtai atsirandančios ir išnykstančios erdvėje.
ŠMC antro aukšto kiemelyje abiejų menininkų sukurtoje instaliacijoje 360 laipsnių kampu sukasi vandens purkštuvas, geometriškai kertantis erdvę, tuo pat metu naikinantis regėjimo lauką ir išryškinantis vandens tėkmę bei stiklo sienas. Šis judėjimas, skleisdamas savo savotišką garsą, vyksta nenuspėjamai, nors ir tiksliai kaip laikrodis.
Tokiu būdu, atskleisdama tolimus sąryšius ir ženklindama save sudėtingoje koordinačių sistemoje, Šiaurinė salė tampa tarsi vaizduotės stebėjimo deniu. Fiksuoto koordinačių taško įsteigimas leidžia patirti žemės ir individo judėjimą, kol pati žvaigždė dienos metu yra nematoma, tuo pat metu atskleisdamas sudėtingus ir nepastovius kasdienybėje besireiškiančius santykius tarp žmonių ir objektų, skatindamas permąstyti gyvenamąjį pasaulį – tai, kas savaime suprantama ir tai, kas lieka paslėpta.
MARTIN EBNER gyvena ir kuria Berlyne. Pastarąjį dešimtmetį daugiausiai dėmesio jis skyrė filmams, tuo pačiu kurdamas instaliacijas, skulptūras ir vaizdus. Jis taip pat yra „Starship Magazine“ leidėjas ir redaktorius kartu su Ariane Müller, Nikola Dietrichu ir Henriku Olesenu. Jis bendradarbiavo su menininkais Judith Hopf ir Florianu Zeyfangu (grupėje „Poor Man’s Expression“). Ebnerio darbai rodyti festivaliuose ir institucijose, tokiose kaip Tarptautinis Berlyno kino festivalis „Berlinale“; „Kunstverein Hamburg“ Hamburge; „Kunsthaus Graz“ Grace; „Artists Space“ Niujorke; KW Šiuolaikinio meno institute Berlyne; Salvadoro Allende muziejuje Santjage; „Extra City“ Antverpene.
KITTY KRAUS gyvena ir kuria Berlyne. Kraus daugiausiai dirba skulptūros srityje, jai būdingas subtilus požiūris į objektų kūrimą, turintis panašumų į minimalizmo metodą, atspindis jautrumą transformacijai, trapumui, irimui ir susijęs su dabartinės visuomenės poreikiu skubėti. Jos darbai rodyti personalinėse ir grupinėse parodose tokiose institucijose kaip Solomono R. Guggenheimo muziejus Niujorke; „Kunsthalle Zürich“ Ciuriche; „Palais de Tokyo“ Paryžiuje; „MIT List Visual Arts Center“ Kembridže, Masačusetse; Liucernos meno muziejuje; „Hamburger Kusthalle“ Hamburge; „Marres“ šiuolaikinės kultūros centre Mastrichte; Davido Robertso meno fonde Londone; Skulptūros centre Niujorke; Naujajame šiuolaikinio meno muziejuje Niujorke.
