Radijo transliacijos, šokių mieste serija ir paroda Šiuolaikinio meno centre: Eglės Budvytytės, Godos Budvytytės ir Ievos Misevičiūtės projektas iš ŠMC rengiamo jaunų menininkų projektų ciklo „Geltona linija“.
Projekto sumanymas – atgaivinti Vilniuje keletą momentų, apie kuriuos pasakoja dokumentinis Dick Fontaine filmas „Beat This! A Hip Hop History“ ir kiti nelietuviškos hiphopo istorijos fragmentai. Istorijos atžvilgiu tai „lengva dekonstrukcija“, padiktuota šiuolaikinės kultūros ir informacijos vartosenos, bandymas atkurti Vilniuje tai, ką šiame mieste galima tik įsivaizduoti. Šis projektas – kvietimas, tarsi pasirenko seną laiko juostos atkarpą ir pabandė rasti jam vietą ir naują vaidmenį, atlikėjus ir prasmę dabartyje.
„The Joy Is Not Mentioned“ skolino Vilniui vieną iš ankstyvųjų hiphopo formų – gatvėje gimusį šokį – tačiau Vilniaus gatvėse panardina jį į įvairius šokio ir muzikos stilius, ritmus ir gyvenimo būdus.
Tris renginio vakarus iš automobilių bei nešiojamų radijo imtuvų buvo transliuojama speciali radijo laida, po miesto skverus, gatves ir kiemus pasklido spontaniškos šokių aikštelės. Šios radijo laidos funkcionavo ne tik kaip garso takelis projekto dalyviams, bet ir kaip kvietimas prisijungti atsitiktiniams žmonėms bei nuotaikos laidas. Radijo bangomis buvo skelbiamos tikros, galimos ir spėjamos veiksmo vietos, draugiškos šokio instrukcijos ir įvairi, iš dalies specialiai sukurta muzika – nuo elektro hiphopo ar no wave iki polkos ar bolivudinio disco.
Rugsėjo 14 d. atsidariusi paroda funkcionavo kaip šių įvykių tęsinys. Jos centre – radijo imtuvai, kuriuos žiūrovai galėjo išsinešti į miestą ir klausytis „The Joy Is Not Mentioned“ radijo dažnių ar įrašų gatvėje, ir judesių katalogas, įkūnytas parodos leidinyje ir gyvai pildoma pačių žiūrovų.