Liepos 17 d., trečiadienį 18 val. ŠMC skaitykloje

Augalai yra viena fundamentaliausių gyvybės formų, visoms kitoms būtybėms – tarp jų ir žmonėms – suteikianti išlikimo galimybę. Tačiau augalų buvimas neretai nuvertinamas dėl jų tarytum tylios natūros, kuri nulėmė jiems vietą filosofinių ir literatūrinių tekstų paraštėse. Atsiliepdamos į filosofo Michaelio Marder’io kvietimą „mąstyti (su) augalais“, t.y. Liepos 17 d., trečiadienį 18 val. ŠMC skaitykloje

Augalai yra viena fundamentaliausių gyvybės formų, visoms kitoms būtybėms – tarp jų ir žmonėms – suteikianti išlikimo galimybę. Tačiau augalų buvimas neretai nuvertinamas dėl jų tarytum tylios natūros, kuri nulėmė jiems vietą filosofinių ir literatūrinių tekstų paraštėse. Atsiliepdamos į filosofo Michaelio Marder’io kvietimą „mąstyti (su) augalais“, t.y. „ne-kognityviu, ne-ideaciniu ir ne-įsivaizduojamuoju“, tačiau augalui būdingu mąstymo būdu, rašytojos ir teoretikės Valeria Meiller ir Luisina Gentile kviečia megzti žmogaus-augalo dialogus ir ištrūkti anapus antropocentriškos komunikacijos ribų. Projektu „Aiko herbariumas“ siekiama išrasti modelius, kuriais augalai galėtų būti įrašyti į gigantiškąją Vakarų kultūros knygą. Vienas iš siūlomų būdų – atsitraukti nuo tradicinio herbariumo modelio, vieno iš instrumentų, naudotų žmogiškojo žinojimo kūrimui ir to, kas priskiriama gamtai, kontrolei.

Grybaudamos šalin nuo tradicinių herbariumo apibrėžimų, Meiller ir Gentile siekia patyriminio „tapimo su“ (Haraway, 2016) augalais. Autorės kuria „phytographias“ (Vieira, 2016), literatūrinį rašymo būdą, skirtą bendradarbiauti su ne-žmonėmis. Pristatymo metu, menininkės ir teoretikės kviečia visus pokalbiui apie savo projektą bei Žeimių „phytographijų“ skaitymus.

Valeria Meiller yra argentiniečių rašytoja ir vertėja gyvenanti tarp Niujorko ir Vašingtono. Šiuo metu Meiller siekia doktorantūros laipsnio Džordžtauno universitete, JAV. Jos tyrimų centre – ne-žmogiškųjų būtybių įtaka konstruojant nacionalines Lotynų Amerikos tapatybes. Meiller išleido keturias poezijos knygas ispanų kalba: „El mes raro“ (Dakota Editora, 2014), „Prueba de Soledad en el paisaje“ (Mansalva, 2012), „Tilos“ (La propria cartonera, 2010) ir „EL Recreo“ (El fin de la noche, 2010). 2014-2016 m. kartu su Agustínu Schangu Meiller sukūrė performansų seriją „The Dinner Series“ – eksperimentinio aplinkos saugojimo projektą, kuriam panaudoti Emily Harvey fonde Niujorke sukauptas Fluxus archyvas, o 2015 m. – pašto meno projektą „Things I Have Never Had“.

Luisina Gentile yra Brukline gyvenanti argentiniečių vertėja ir poetė. Šiuo metu ji studijuoja doktorantūrą Lotynų Amerikos meno programoje Niujorko Kolumbijos universitete, kur tyrinėja Lotynų Amerikos nefigūratyvinio avatgardinio meno grupes ir technologinę pažangą po II-ojo pasaulinio karo. Gentille yra išvertusi Eileen Myles tekstus į ispanų kalbą („A mí no“, Trian Editorial), o šiuo metu rengia knygą, kurioje bus publikuojami menininkų, sąmoningai atsitraukusių į gamtą, dienoraščiai.

Renginys vyks anglų kalba, įėjimas laisvas.
Vaizdas: Domas Noreika ir Eglė Ambrasaitė, Aikas Žado laboratorija.

„Aiko herbariumas: augalų rašymas įvietintose ekologijos“ yra Žeimių dvaro sodybos Aiko Žado laboratorijoje įgyvendinamos programos „Jo-Jo rezidentūra“ ir projekto „Nematomo žmogaus kinoteka 2019: (į/iš)sikūnyti“ dalis. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Aiko Žado Laboratorijos kuratorė: Eglė Ambrasaitė. Daugiau informacijos ieškokite čia.