18 val. Pietinėje salėje filmo „дискотека“ seansas, dalyvaujant autoriui Rudolfui Levuliui.

„дискотека“
Dokumentinis filmas, 40 min., 2012 m.

Režisierius: Rudolfas Levulis
Prodiuseris: Paulius Mazūras
Idėjos autoriai: Kamilė Rožė Kaniušonytė, Rudolfas Levulis, Paulius Mazūras
Operatorius: Rudolfas Levulis
Muzika: Alina Orlova
Aranžuotės: Alina Orlova, Aurimas Driukas, Simas Butavičius, Saulius Petreika, Daumantas Slipkus
Garso režisierius: Aurelijus Sirgedas
Gamintojas: www.pvz.lt
Kalbos: lietuvių, rusų, anglų
Be titrų

„Rudolfo Levulio eksperimentinis filmas „дискотека“ skatina daugialypius jausmus: ir nostalgiją, ir liūdesį, ir susirūpinimą, ir nerimą, ir smalsumą. „дискотека“ sudaryta iš daugybės segmentų, pasakojančių asmens ar vienos žmonių grupės istorijas vaizdu, judesiu ir, žinoma, Alinos Orlovos muzika. Tai savotiškos judesio, garso, žvilgsnio, žmogiškos sąsajos, emocijos biografijos. Jose ir vaikai, kurių veidų ir judesių dar nesužeidė ateitis, ir hipsteriai, savo įmantriu šokiu išreiškiantys abejingumą tiems, kurie jiems nepriklauso, ir kaliniai, kurių tatuiruoti kūnai kalba ne tik apie sudužusias svajones, bet ir apie šių svajonių nuspėjamumą, ir tie, kuriems per trisdešimt, susirinkę į šokių vakarą Kirtimuose, ir senelių namų gyventojai, kurių gyvenimai atrodo jau įvykę, ir transvestitas, valiūkiškai besidažantis narkotikų ir alkoholio paženklintą veidą. Šių asmenų judesiai ir žvilgsniai tarsi klausia mūsų: Ką reiškia turėti gyvenimą? Kas yra „geras gyvenimas“? Šie klausimai neatsitiktiniai, nes daugumos filmo „дискотека“ veikėjų gyvenimai – arba dar neprasidėję, arba sustoję neribotam laikui, arba jau pasibaigę, arba visiškai neatitinka to, kas Lietuvoje suvokiama kaip „geras gyvenimas“. Jie paprasčiausiai „neturi gyvenimo“. Dažnai jie ir jų gyvenimai laikomi netikrais, neteisingais, neegzistuojančiais arba egzistuojančiais socialinės tikrovės paribiuose.
Man patinka „дискотека“, kurios dalyvis ir aš esu. Ji leidžia man ne tik sušokti tai, ką aš noriu laikyti geru gyvenimu, bet ir patirti daugybę daugiaprasmių ir dviprasmių emocijų. Kartu žiūrėdamas į šį filmą mėginu įvertinti, kaip gyvenau ir gyvenu bei kaip galėčiau įsivaizduoti gyvenimą, kuris atrodo gerokai prasmingesnis už tuos, kuriuos gyvena tūkstančiai žmonių ir kurie juos kasdien negailestingai ir beatodairiškai nugali.“
Artūras Tereškinas

Rudolfo Levulio komentaras:
Zona, senelių namai, skinai, šokiai kam per 30, vanduo, prakaitas, protezai, muštynės, vaikų darželis, hardjump, paauglystė, riebaluoti plaukai, sinchroninis plaukimas, metalas, Visaginas, pogo, šokis, dokumentika, video menas.

Filmas buvo rodytas:
Nacionalinėje dailės galerijoje, Vilniuje, 2012 m.
Kino teatre „Pasaka“, Vilniuje, 2012 m.


Iliustracija: iš Rudolfo Levulio filmo „дискотека“, 2012