Balandžio 30 d., šeštadienį, 16 val. ŠMC skaitykloje
Prekės medžiagiškumas šiandien nebeapsiriboja darbu (angl. labor), o įtraukia ir skolos sampratą. Daiktai yra plastiška skolos negatyvioji erdvė. In-dividas turi dvigubą reikšmę – tai kas, yra neatskiriama nuo savęs ir atskirta nuo viso kito. Taigi, individas pats savyje yra dalumo neigimas, tai, kas visada jau yra kažko kito dalis. Kai G. Deleuze nurodo į dalumą (dividualumą) straipsnyje “Postcript on the Societies of Control” (liet. “Prierašas apie kontrolės visuomenes”), naudoja šį terminą siekdamas atskleisti individualumo žlugimą. Dividas Deleuze’ui yra esybė, klaidžiojanti tinkliniais ryšiais. Sulietas per gamybos elgesio taisykles ir skolos ekonomiką, dividas yra pastoviose derybose. Judri tėkmė, visada dalinė, dividas yra visada tapimo subjektu vyksme. Kaip atvira forma visokiems hibridizacijoms, dividas yra pastovios gamybos medžiaga, priešinga fiksuotam subjektui ar tvirtai tapatybei; tai persitvarkantis, persikuriantis subjektas. Ne pačios savęs esybė atsiskyrusi nuo viso kito, bet visada dalis kažko, visada santykyje. Prekė, būdama mūsų socialinių santykių medžiaginė išraiška, į save įtraukia besikeičiančią mūsų dalumo ir jo sujungtumo esamybę visur (angl. omnipresence).
Joshua Simon yra MoBy direktorius ir vyriausiasis kuratorius. Maayan publishing žurnalo vienas įkūrėjų ir redaktorius. Vera List Centre for Art and Politics tarybos narys (2011-2013). Neomaterialism autorius (Sternberg Press, 2013), ir Ruti Sela: For The Record (Archive Books, 2015) redaktorius. Jo pastarojo meto kuratoriniai projektai: Factory Fetish (Westspace, Melbourne, kuruota kartu su Liang Luscombe), Roee Rosen: Group Exhibition (Tel Aviv Museum of Art, kuruota kartu su Gilad Melzer), ir The Kids Want Communism (metinis projektas MoBY).
Projektą „Tarpdisciplininio meno projektas „Emocijų politika: menas išplėstame lauke“ bendrai finansuoja Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija pagal EEE finansinį mechanizmą ir Lietuvos Respublika. Paskaitą organizuoja „Rupert“.