2017 m. rugsėjo 21 d., ketvirtadienį 19:00 val. Šiaurinėje salėje

Šiuolaikinio meno centras džiaugiasi galėdamas lankytojus pakviesti į pirmąjį 13-osios Baltijos trienalės Preliudo viešų renginių ciklo renginį, kurio metu paskaitą skaitys filosofas Laurynas Adomaitis.

Alchemikas Andreas Libavijus 1615 m. tarsi pajuokavo: paimkime mirštantį senį ir sveiką jaunuolį, sujunkime jų kraujagysles vamzdeliu ir vieno jų gyvybinės jėgos perbėgs kitam. Libavijaus juokas liko tik juoku bent iki 1628-ųjų, kuomet Williamas Harvey suformulavo teoriją apie kraujo cirkuliaciją. Supratus, kad kraujas iš tiesų bėga ratu, Libavijaus juokelis tapo nebejuokingas. Juk sujungus skirtingų gyvūnų kraujagysles…

Kuomet Harvey rašė savo traktatą apie širdį, „Karaliaus Saulės“ Liudviko XIV rūmų vietoje Versalyje tebuvo akmeninis jo tėvo medžioklės namelis. Užaugus imperinėms ambicijoms užaugo ir rūmai, o juose apsigyveno ne tik karalius, bet ir jo asmeninis gydytojas Jean-Baptiste Denys. Ieškodamas naujų gydymo būdų psichologinėms problemoms, kurių, matyt, karališkoje šeimoje netrūko, Denys pasiryžo sujungti Libavijaus juokelio ir Harvey teorijos galus. Tiksliai nežinome, kas vyko toliau, žinome tik, kad buvo išrastas būdas rudeninei depresijai gydyti ir kad kažkas nunuodijo savo vyrą arseniku, o Prancūzijai teko keisti įstatymus.

Tuo pačiu metu prie Ligūrijos jūros krantų Livorno uosto žvejai pagavo baltąjį ryklį. Ko gero išgąsdinti didžiulių dantų, jie nupjovė jam galvą ir pristatė kunigaikščiui Ferdinandui II Medičiui kaip savo šaunumo įrodymą. Ferdinandas nesugalvojo nieko geriau, kaip tik atiduoti ryklio galvą anatomui Nicolas Steno. Steno daug mąstė apie ryklio galvą ir dantis, kol galiausiai priėjo esminio klausimo – „kaip kieti dalykai atsiranda kituose kietuose dalykuose?“. Jo atsakymas glūdi to paties pavadinimo traktate, kuris palaipsniui tapo šiuolaikinio geologijos mokslo pagrindu.

Šie du mokslo ir filosofijos istorijos etiudai iš 1667 metų, kurių herojai – Jean-Baptiste Denys ir Nicolas Steno, taps pretekstu teoriniam pjūviui gilinantis į biologinės rūšies sampratą, rūšių maišymąsi, mikroskopo reikšmę gyvybės ir mirties supratimui, o taip pat – į besikeičiantį Žemės veidą ir dantų bei inkstų akmenų kilmę.

Paskaitą skaitys Laurynas Adomaitis, kuris šiuo metu dirba Scuola Normale Superiore universitete Pizoje. Adomaitis tyrinėja ankstyvųjų naujųjų laikų mokslo ir filosofijos istoriją, daugiausiai dėmesio skirdamas Gottfriedui Wilhelmui Leibnizui.