RENGINYS ATŠAUKTAS

Videoprograma „Galva su daug minčių“ – tai keliaujanti to paties pavadinimo parodos, kuri šiuo metu veikia Vilniaus Šiuolaikinio meno centre, versija. Pirmoji programos peržiūra vyks Kaune, Kauno menininkų namuose, kovo 13 dieną nuo 19 val.

Programoje pristatomi keletas naujų, iki šiol niekur kitur nerodytų filmų, kurių dauguma sukurti Lietuvos menininkų arba Lietuvoje. Tarp jų – ir stebinanti dokumentika, ir linksmi pykčio paskatinti pokštai, ir jausmingas šokio filmas, sukurtas drauge su itin skirtingomis Lietuvoje gyvenančiomis šeimomis. Du programos filmai atspindi jų autorių bandymus joms svarbiomis temomis kalbėtis per atstumą; žiūrovai kviečiami netiesiogiai tapti šių pokalbių dalimi ir, be abejo, tuos pokalbius pratęsti.


Videoprograma bus rodoma:
kovo 13 d. 19 val. – Kauno Menininkų namai (V. Putvinskio g. 56)
balandžio 3 d. 16 val. – Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės Bitės biblioteka (Panevėžys, Respublikos g. 14)
balandžio 24 d. 17 val. – Šiaulių dailės galerija (Šiauliai, Vilniaus g. 245)
Klaipėdoje (vieta ir data dar bus patikslinta)


Programoje matysite:
– Šokis pagal signalizaciją 1–4 (rež. Daniel Eatock, 5 min.)
– Akių krytis (rež. Mark Prendergast, 10 min.)
– Time, familiar stranger (rež. Milda Januševičiūtė ir Ignė Narbutaitė, 5 min.)
– Šešėlių liežuviai (rež. Ellie Hunter ir Anastasia Sosunova, 15 min.)
– Iš kartos į kartą (rež. Maria Saivosalmi ir Vytautas Puidokas, 27 min.)
– Grįžtamasis ryšys (rež. Simona Žemaitytė, 74 min.)

Programos trukmė – 2 val. 16 min.
Įėjimas į renginį yra nemokamas.

—
Paroda „Galva su daug minčių“ Šiuolaikinio meno centre Vilniuje veiks iki balandžio 15. Be kūrinių, įtrauktų į videoprogramą, joje taip pat eksponuojami ar kitaip pristatomi dar beveik 50-ies Lietuvos ir užsienio autorių kūriniai. Visi šie menininkai atsiliepė į 2019 m. rudenį išplatintą atvirą kvietimą siūlyti kūrinius ir idėjas – iš viso tokių pasiūlymų per labai trumpą laiką buvo atsiųsta daugiau nei 200. Kaip teigia parodos kuratorės, tai „nedidelė begalybė, keletą pastarųjų mėnesių bandžiusi ŠMC galimybių ribas“.

„Galva su daug minčių“ – tai daugiabalsė paroda apie laiką, pabaigą, pradžią, tranzitą ir kaitą. Joje nėra vienos – viltingos ar grėsmingos – ateities vizijos ar vienos judėjimo krypties: esamąjį laiką žymi skirtingų trajektorijų sinchroniškumas ir kelių pasirinkimų galimybė. Nuspėti, ką būtent keičia mūsų veiksmai, ne visada įmanoma; nepaisant to, svarbu ir ne mažiau įdomu stebėti tai, kas veriasi prieš akis, ir veikti. Jei paroda nemeluoja, įveikti neapibrėžtumo nerimą, ko gero, labiausiai padeda švelni atida, artumas ir rūpestis, o visa apimančioje nežinomybėje „klijais“ tampa buvimas atrama, tramplinu ir nuotykiu sau bei vienas kitam.

Plačiau apie parodą: https://bit.ly/32SmIQy
—
Menininkai pristato savo kūrinius

DANIEL EATOCK
„Šokis pagal signalizaciją 1–4“, 2007 m., filmo trukmė – 5 min.

2007 m. gegužės 8 d., antradienį, netoli ŠMC šokau pagal automobilio signalizaciją. Tuo metu Vilniaus garso peizažą teršė automobilių signalizacijos, nuolat pertraukiančios visą likusį miesto garso takelį. Buvau apsistojęs šalia Šiuolaikinio meno centro ir signalizacijos mane pažadindavo kone kas naktį. Savo frustraciją išliejau šokdamas.

Daniel Eatock (g. 1975 m. Boltone) gyvena Londone. Įvairialypė jo praktika grįsta išsilavinimu grafikos dizaino srityje ir periferiškais, žaismingais, vizualiais, konceptualiais, absurdiškais, sudėtingais, paprastais ir pasitenkinimą teikiančiais sprendimais, kurie verčia žiūrovą sušukti „Na taip!“. Jo metodologijos dalis – neapsikrauti ezoterika ir būti atviru pasauliui, darbui ir sau pačiam.

MARK PRENDERGAST
„Akių krytis“, 2019 m., filmo trukmė – 10 min.

„Akių krytis“ – tai poetinis rinkinys apie išsiblaškymą intensyvaus susikaupimo laike, apie visa ko atradimą mažiausiame geste. Šiuose filmuose struktūrinio kino strategijos susijungia su elastingomis šiuolaikinių skaitmeninių vaizdo technologijų galimybėmis ir nurodo į savo pačių konstrukciją. Jie kalba apie tai, kaip judantys vaizdai tarpininkauja ir veikia šiuolaikinėje visuomenėje. Ieškodami kalbos neatitikimų kontrastinguose įrašuose, šie filmai išryškina ir užpildo nepastebėtas lyriškumo akimirkas.

Mark Prendergast (g. 1988 m. Jorke, Anglijoje) šiuo metu gyvena ir dirba Amsterdame.

MILDA JANUŠEVIČIŪTĖ IR IGNĖ NARBUTAITĖ
„Time, familiar stranger“, 2020 m., filmo trukmė – 5 min.

„Time, familiar stranger“ – tai videomainai ir pasivaikščiojimas laiko juostomis. Laikas, kuris tęsiasi keturias minutes, bet jam papasakoti reikia dvidešimt valandų. Dainos trukmės intervalas. Laikas, kuriame telpa istorija apie žiemą, kuri yra karšta kaip vasara ir permaininga kaip pavasaris. Trumpai – tai istorija. Istorija apie atidėtus projektus ir prioritetus. Istorija apie citatą ir knygą, kurios niekas neskaitė. Istorija apie laiką, kurį praleidai skaitydamas šitą aprašymą. Istorija apie draugystę per atstumą.

Ignė Narbutaitė (g. 1993 m.) ir Milda Januševičiūtė (g. 1990 m.) yra Vilniuje gimusios ir gyvenančios bendrasuolės, kurios ieško būdų pritaikyti žaidimo mechanizmus kūryboje. Pagrindinis jų įkvėpimo šaltinis – kasdienės jų gyvenimo aplinkybės.

Filmo garso takelį kūrė Miša Skalskis.
Dainą „Suskaičiuotas laikas“ kūrė Milda Januševičiūtė, Miša Skalskis ir Tomas Narkevičius
Subtitrų dizainas: Monika Janulevičiūtė.
Kūrinio produkciją rėmė ŠMC ir Lietuvos kultūros taryba.

ELLIE HUNTER IR ANASTASIA SOSUNOVA
„Šešėlių liežuviai“, 2020 m., filmo trukmė – 15 min.

„Šešėlių liežuviai“ – tai dviejų ekranų videoinstaliacija apie pasimetimą politikos ir technologijų sūkuryje. Violetinė ir Žalia – du žmonės, gyvenantys galingų jėgų apsuptyje. Siekdami apsisaugoti, kiekvienas jų atsigręžia į kalbą: Žalia renka tarmes ir kalbas, mėgaujasi jų gausybe ir stengiasi užtikrinti, kad nė viena nepražūtų. Violetinė bando atsiriboti nuo kodifikuotų kalbėjimo būdų. Ji persikelia į miestą, kuriame nesupranta nieko, ką sako žmonės, ir vieną po kito ima galvoti naujus pavadinimus reiškiniams, su kuriais susiduria. Kai Violetinė eina miegoti, Žalia atsibunda, ir po kurio laiko jos susitinka su viena kitos taktika. „Šešėlių liežuviai“ yra pasakojami hibridiniu vernakulu, kuriuo kalba tik šie du personažai.

Ellie Hunter (g. 1989 m.) yra Niujorke gyvenanti menininkė, kurianti skulptūras, videofilmus ir instaliacijas. Anastasia Sosunova (g. 1993 m.) gyvena Vilniuje ir kuria skulptūras, instaliacijas, videofilmus ir grafikos atspaudus.

Kūrinio produkciją rėmė ŠMC ir Lietuvos kultūros taryba.

MARIA SAIVOSALMI IR VYTAUTAS PUIDOKAS
„Iš kartos į kartą“, 2020 m., filmo trukmė – 27 min.

Kūrinyje vaizduojamos aštuonios realios šeimos iš skirtingų aplinkų (imigracijos centro Rukloje, šeštadienio šokių Kirtimuose ir kt.), kurios prieš kamerą atlieka tam tikrą choreografiją. Choreografija sukurta diskutuojant su šiomis šeimomis apie tai, kas svarbiausia kiekvienos jų struktūroje ir kas perduodama iš kartos į kartą. Filme sugestijuojami šeimų pasakojimai ir iš arti žvelgiama į gyvos kinestetinės patirties jausmingumą bei galimus jos vertimus į videomeno kalbą.

Maria Saivosalmi (g. 1980 m. Suomijoje) nuo 2000 m. dirba šiuolaikinio šokio srityje kaip choreografė, atlikėja ir mokytoja.
Vytautas Puidokas (g. 1988 m. Vilniuje) – Vilniuje gyvenantis dokumentinių filmų režisierius, šiuo metu baigiantis savo antrąjį pilnametražį dokumentinį filmą „Borderline“. „Iš kartos į kartą“ yra pirmasis bendras šių kūrėjų projektas, kurį jie realizavo kartu su operatoriumi Vytautu Katkumi (g. 1991 m.)

Kūrinio produkciją rėmė ŠMC ir Lietuvos kultūros taryba.

SIMONA ŽEMAITYTĖ
„Grįžtamasis ryšys“, 2019 m., filmo trukmė – 74 min.

Šis filmas – tai žvilgsnis į asmeninį melomano Sauliaus Čemolonsko videoarchyvą ir kūrybą. Jo išgyventi socialiniai ir vidiniai konfliktai skleidžiasi migracijos bei ankstyvosios skaitmeninės muzikos produkcijos kontekste. Filmo protagonistas – maištininkas ir Kauno klubo „Senasis Trestas“ DJ, dar prieš Lietuvos nepriklausomybės atgavimą emigravęs iš Sovietų Sąjungos ir iki pat savo mirties 2017 m. gyvenęs bei kūręs Londone.

Simona Žemaitytė (g. 1984 m. Kaune) gyvena ir kuria Lietuvoje bei Jungtinėje Karalystėje.