Trečiadienį, rugpjūčio 26 d. 18 val. Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) lauko terasoje

Savo naujausią filmą „Nevermore“ (2020) menininkė ir kuratorė Gerda Paliušytė kūrė kaip šiuolaikinę gotikinę pasaką. Jame autorė tyrinėja vieno žymiausių gotikos literatūros žanro atstovų – JAV rašytojo Edgaro Alano Poe, gyvenusio Baltimorėje 1833–1835 m., legendą ir jos vaidmenį įtemptuose skirtingų rasinių bendruomenių santykiuose. Šio filmo kūrimo procesas davė pradžią Paliušytės meniniam tyrimui, apimančiam įvairias gotikos, kaip estetinės strategijos, apraiškas šiuolaikinėje vizualiojoje kultūroje ir gotikinių elementų pasitelkimą siekiant išreikšti politinę ir socialinę kritiką. Vienas iš tokių reiškinių – gotikinės strategijos šiuolaikinėje afroamerikiečių literatūroje ir kine. Tokiuose kūriniuose dekonstruojant gotikinius įvaizdžius, kritikuojama modernybės samprata šiandieninė rasinė priespauda, segregacija ir baimė būti dehumanizuotam. Tarp žymiausių tokios kūrybos pavyzdžių: Toni Morrison romanas „Beloved“ (1987), Michaelo Jacksono muzikiniai video klipai, Julie Dash filmas „Daughters of the Dust“ (1991, kinematografas Arthur Jafa), Jordano Peele’s filmai, Donaldo Gloverio muzikiniai klipai ir serialas „Atlanta“ (2016–2021) ar atlikėjos Beyoncé kuriami įvaizdžiai vaizdo klipe „Formation“ (2016) ar muzikiniame filme „Lemonade“ (2016). Gotikos elementų galima pastebėti ir kai kuriuose Arthuro Jafos video kūriniuose („White album“, 2016; „Love is the Message the Message is Death“, 2018).

Gotikiniai elementai šiuolaikinių afroamerikiečių kūrėjų darbuose ne tik padeda atskleisti ryškią rasinę priespaudą augančios radikalios dešinės politinės jėgos aplinkoje, bet ir siūlo naujus mąstymo modelius šiuolaikybėje, kurioje tradicinis, humanistinis žmogaus suvokimas nebeįmanomas tiek dėl skaldančios identiteto politikos, tiek dėl invazinių technologijų. Ši strategija rezonuoja su juodumo (angl. blackness), kaip ontologinės būsenos, idėja bei radikalia humanizmo kritika, plėtojama tokių mąstytojų kaip Fank B. Wildeson, Fred Moten, Kathryn Yusoff, Alexander G. Weheliye ir kiti.

Skaitymo grupės metu skaitysime ir iš rasinės perspektyvos analizuosime paskutinį Edgaro Alano Poe romano „The Narrative of Arthur Gordon Pym of Nantucket“ (1838) skyrių; taip pat aptarsime ištraukas iš afroamerikčių autorės Leilos Taylor knygos „Darkly: Black History and America’s Gothic Soul“ (2019), kurioje autorė analizuoja sąsajas tarp rasinės Amerikos istorijos, juodųjų kultūros ir Amerikos gotikos ištakų; trečiasis skaitymo grupės skaitinys – ištrauka iš Fredo Moteno teksto „The Case of Blackness“ (2008), kuriame analizuojamas juodumas (angl. blackness) kaip viena iš rezistencijos formų.

Gerda Paliušytė (g. 1987) yra Vilniuje kurianti menininkė ir kuratorė. Ją domina įvairios dokumentinės praktikos, istoriniai ir populiariosios kultūros reiškiniai bei personažai, jų santykis su socialine tikrove. Paliušytės filmuose dažnai tyrinėjamas kolektyviškumo laikinumas, kontakto troškimas ir nebylūs susitarimai. Tarp jos filmų: „Kelio filmas” apie grupės „ONYX“ viešnagę Vilniuje (2015 m.), „Troškimas, kad pavyktų”, kuriame vaizduojama naktinė kelionė po Amsterdamą, įgarsinta telefoninio sekso paslaugų teikėjų balsais (2016 m.) ir „Nevermore” – dokumentinis filmas apie amerikiečių rašytojo Edgaro Alano Poe legendą Baltimorėje (2020 m.). Šiuo metu Paliušytė dalyvauja tarptautinėje virtualioje rezidencijoje, kurios organizatoriai – „Ssmerset House Studios” ir meno, rezidencijų ir edukacijos centras „Rupert”.

Šis renginys yra menininko Arthuro Jafos parodą Šiuolaikiniame meno centre (ŠMC) lydinčių renginių serijos dalis. Pranešimus apie kitus ciklo renginius kviečiame sekti čia: www.cac.lt

Renginys vyks lietuvių kalba, tekstai bus skaitomi anglų kalba.
Dalyvius kviečiame registruotis el. paštu: [email protected] – pasidalinsime skaitinių ištraukomis.

Renginio trukmė 90 min.

Nuotraukoje: Baltimorės miestas naktį (Gerda Paliušytė, „Nevermore“, 2020).