Gegužės 13 d., trečiadienį, 18.30 val. Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) skaitykloje vyks kultūros komplekso „SODAS 2123“ organizuojamas renginys „Artumo formos: du performansai objektams ir balsams“, kuriame bus pristatomi du suomių meninink* Marikki Nyfors ir Helenos Pulkkinen performansai. Kūriniai tyrinėja prisirišimą prie objektų – kopėčių, knygų vežimėlių ir kitų daiktų, į kuriuos galima įsikibti, – taip pat prie balsų ir formų, kurios gimsta ir išsiskaido „liežuviams riedant“.
„An Iron Maiden“ – Marikki Nyfors
„Girdžiu trečią geriausią dainą, kurios pavadinime yra žodis „bokštas“: bronza reiškia trečią vietą, kalbėjimas – sidabrą, tyla – auksą, o kiečiausias iš visų metalų galbūt yra tas, kurio klausydavausi tada, kai labiausiai troškau kam nors priklausyti. „An Iron Maiden“ – performansas apie atstumą, izoliaciją ir svajojimą, kuriame daina tampa paskutiniu ryšio tiltu. Juk kopėčios iš tiesų tėra čiuožykla be liežuvio, and I don’t wanna miss a thing.“
„Reading B, c, de, signs of corners“ – Helena Pulkkinen
Daina ir kambario kampų išdėstymas tampa atspirties taškais garso performansui, kuriame balsas veikia kaip orientavimosi būdas, sistema ir nelinijinio prisirišimo forma.
Marikki Nyfors ir Helena Pulkkinen dalyvauja „SODAS 2123“ vykstančioje „Pasipriešinimo dainų“ rezidencijoje, kuri tęsis iki lapkričio pabaigos. Rezidencijoje tyrinėjami politiniai, socialiniai ir afektiniai dainos aspektai, svarstoma, kaip kolektyvinis dainavimas gali kurti solidarumą, gydymą ir bendrą ritualą. Pavasario ciklą kuruoja Vaida Stepanovaitė.
MARIKKI NYFORS – suomių menininkė, dirbanti šiuolaikinio šokio, performanso, muzikos, pasakojimo, rašymo ir kino srityse. 2024 m. ji baigė „P.A.R.T.S.“ mokyklos magistrantūros programą „STUDIOS“. Įkvėpta dainų, objektų, asmeninių istorijų, kalbos ir žaidimo, menininkė kuria įvairaus amžiaus auditorijoms skirtus darbus. Jos tarpdisciplininėje praktikoje svarbus emocinis įsitraukimas.
Marikki artimi koliažo principai, žaidimų aikštelių čiuožyklos, vargonai ir nuolatinis – kartais desperatiškas – prasmės ieškojimas ryšiuose bei atsitiktinumuose. Tekstiniuose ir garsiniuose kūriniuose ji dažnai pasitelkia semplinimą: atpažįstamas nuorodas ir intertekstinius elementus jungia į naujas kompozicijas. Jos meninius tyrimus nuosekliai lydi objekt(iškum)o klausimas.
HELENA PULKKINEN – Helsinkyje gyvenant* meninink*, dirbant* su garsu, erdve ir skulptūriniais objektais. Garso performansuose, publikuotuose kūriniuose ir instaliacijose Pulkkinen tyrinėja, kaip materialūs srautai susipina su subtilesnėmis emocinėmis ir socialinėmis tėkmėmis, o asmeninės patirtys ir jausmai įsivelia į erdvinius, institucinius bei viešuosius kontekstus. Meninink* ypač domina garso galimybė aktyvuoti iš pirmo žvilgsnio statiškas struktūras ir medžiagas.
Pulkkinen studijavo meno mokykloje „Maa“, Helsinkio dailės akademijoje įgijo skulptūros magistro laipsnį. Meninink* kūryba ir bendri projektai su kitais kūrėjais pristatyti parodose, festivaliuose ir performansų renginiuose Suomijoje bei tarptautiniu mastu.