
Gruodžio 16 d. Lietuvoje bus pirmą kartą rodomas Linos Lapelytės performansas „Candy Shop – The Circus“. Jame dalyvaus visos pagrindinės atlikėjos, pasirodžiusios ir 2013 m. Londone pristatytoje pirmojoje kūrinio versijoje, tarp jų – grupės „Chicks on Speed“ narė Anat Ben-David, žinoma eksperimentinės muzikos kūrėja Angharad Davies ir pati Lapelytė.
„Šis performansas mane vienu metu ir šiek tiek pykina, ir jaudina – taip nutinka retai“, – muzikos žurnale „The Quietus“ rašė Luke’as Turneris. O vienas įtakingiausių elektroninės muzikos kūrėjų ir prodiuserių Brianas Eno, vertindamas šį pasirodymą, pastebėjo, kad „Linos kūryba parodo, kokia ateityje galėtų būti populiarioji muzika“.
Šis muzikinis kūrinys – tai daina, pokalbis, provokacija, intervencija, šokio pamoka. Performansas pavadintas pagal 2005 m. išleistą reperio 50 Cent hitą „Candy Shop“, sulaukusį daug kritikos dėl moteris žeminančio, jas sudaiktinančio, hipermaskuliniško požiūrio. Meinstryminio hiphopo tekstai Lapelytės performanse skamba iš moterų lūpų, taip perkuriant jiems įprastą galios ir santykių dinamiką.
Neretai vulgarios repo dainos čia tampa ramiomis, lopšines primenančiomis melodijomis, išryškinančiomis ir dekonstruojančiomis jų tekstuose glūdinčius galios žaidimus. Istorijos apie grožį, kasdienybę ir lyčių vaidmenis įgyja naujų prasmių.
„Candy Shop – The Circus“ – opera septynioms atlikėjoms, vyrų chorui, būgnininkei ir marširuojančiam būgnų orkestrui. Joje taip pat naudojami elektroniniai instrumentai ir videoprojekcija. Kūrinys tampa kolektyvine meditacija apie galią, reginį ir balsą, suardančia ir sykiu perinterpretuojančia muzikines, socialines bei lyčių hierarchijas. Būtent šias hierarchijas apmąstyti kviečiami ir performanso žiūrovai.
Performansas Vilniuje pristatomas Linos Lapelytės parodos „Sambūriai“, veiksiančios Šiuolaikinio meno centre iki 2027 m. sausio 10 d., kontekste.
„Tai vienas Lapelytės kūrinių, atliepiančių XXI a. antro dešimtmečio žmogaus teisių aktyvizmo bangą ir jos iškeltus kultūrinės reprezentacijos klausimus“, – teigia parodos kuratorės Virginija Januškevičiūtė ir Aistė Liuka Jonynaitė. „Vis daugėjo šalių, įteisinusių tos pačios lyties porų santuokas. Vis daugiau žmonių, tarp jų ir įžymybių, viešai prabilo apie savo homoseksualumą, o populiariojoje kultūroje ėmė rastis vis daugiau kompleksiškų, stereotipams nepaklūstančių pasakojimų apie moteris ir LGBTQ+ bendruomenės narius. Stambulo konvencija, o dešimtmečio pabaigoje ir „Me Too“ judėjimas taip pat žymėjo ilgus metus aktyviai už lygiateisiškumą kovojusių iniciatyvų proveržį.“
Pasak kuratorių, tame dešimtmetyje galėjo atrodyti, kad proveržis siekiant lygiateisiškumo yra visa apimantis ir negrįžtamas. Vis dėlto ir šiandien susiduriama su daugybe kol kas neįveiktų kliūčių – nuo konservatyvios politikos diktuojamų teisinių ribojimų iki kultūrinių stereotipų, kuriuos įtvirtinti dabar padeda dar ir dirbtinio intelekto įrankiai. Šio kūrinio sugrįžimas 2026 m. skatina klausti, ar gyvename tokioje ateityje, kokią tuomet įsivaizdavome.
Kalba: anglų, su subtitrais anglų ir lietuvių kalbomis
Trukmė: 45 min.
Bilieto kaina: 25 Eur.
LINA LAPELYTĖ – viena ryškiausių savo kartos menininkių tarptautinėje šiuolaikinio meno scenoje. 2019 m. Venecijos bienalėje, atstovaudama Lietuvai kartu su Rugile Barzdžiukaite ir Vaiva Grainyte, ji pelnė vieną prestižiškiausių šiuolaikinio meno apdovanojimų – „Auksinį liūtą“. Venecijoje pristatyta opera-performansas „Saulė ir jūra“ iki šiol buvo parodyta daugiau nei trisdešimtyje šalių. „The New York Times“ ją įvardijo kaip vieną geriausių 2019 m. kūrinių, o 2025 m. žurnalas „Frieze“ įtraukė į 25 kūrinių, formavusių XXI a. šiuolaikinį meną, sąrašą.