Kviečiame į parodos atidarymą kovo 17 d., trečiadienį, 18:00
Spaudos konferencija 17.30
Viktor Alimpiev (RU)
(g. 1973, gyvena ir dirba Maskvoje)
Alimpievo video darbuose dažnai remiamasi proksemija – žmogaus ar gyvūnų elgesio erdvėje ir erdvinių bendravimo charakteristikų tyrimais. Šiame darbe dėmesys sutelkiamas į minimalistinę judančių žmonių choreografiją, pabrėžiant momentus, kurie atspinti individų emocines reakcijas į juos supančius kūnus. Kūrinio pavadinimas, aktorių veiksmų režisūra, jų nešamos susuktos vėliavos primena scenas iš socialistinio realizmo tapybos. Nors video filmuotas Švedijoje, jis asocijuojasi su rusiškąja ir sovietine „paradų kultūra“.
Jonas Gasiūnas (laureatas, LT)
(g. 1954, gyvena ir dirba Vilniuje)
Joną Gasiūną išgarsino tapyba dūmais – tai dar siurrealistų naudota technika, vadinama fumage. Jo darbuose dūmo sąlygiškumas siejamas su atminties tema – pusiau pamirštos ar pusiau prisimintos mintys ar sapnai dažnai apibūdinami kaip „migloti“, „ūkanoti“, „padūmavę“. Šioje fantastinėje tapybos serijoje siurrealistiniai ir kinematografiniai naratyvai jungiami su militaristinės ar kosmoso lenktynių apsėstos praeities liekanomis. Šių atsiminimų derinimas su seksualiais ar moteriškais elementais iššaukia froidiškas fantazijas.
Voldemars Johansons (LV)
(g. 1980, gyvena ir dirba Rygoje)
Skulptūra, vizualiai primenanti mokslinius eksperimentus, iššaukia publikos susižavėjimo, nuostabos ir susvetimėjimo jausmus. Talpose esantį vandenį išjudina ir nuo jo po visą patalpą sklindančius atspindžius sukelia garso bangos. Šie garso signalai – tai menininko apdoroti duomenys, surinkti iš Latvijos geologijos ir meteorologijos centro apie didžiausius pastarųjų metų Europos meteorologinius įvykius ir audras. Šia prasme Aero srovės yra ekosistema, miniatiūrinė Baltijos jūra, kurios pakrantėje gyvena menininkas, ir kuri paklūsta nenuspėjamoms oro jėgoms, susijusioms su klimato pasikeitimais. Kūrinyje atsispindi visų epochų menininkams būdingas žavėjimasis pagrindinių gamtos elementų grožiu, tačiau audrų duomenys, paversti garso medžiaga, perspėja, kad žavimės tuo, kas kelia vis didesnį pavojų.
Tonis Saadoja (EE)
(g. 1980, gyvena ir dirba Taline)
Ši fotorealistinės tapybos serija yra Saadoja’os gimtojo miesto Talino pikareska – šelmiški pasakojimai. Dažniausiai tapyba siejama su subjektyviu, ekspresionistiniu ir romantiniu vaizdavimu, tačiau menininkas šiuos lūkesčius apverčia aukštyn kojomis. Saadoja nutapė gausybę miesto vaizdų, kuriuose gretinama šiuolaikinė architektūra, griuvėsiai ir banalios gatvės scenos, taip įrodydamas, kad tapyba gali būti ir jautri kasdienybės dokumentavimo priemonė. Menininkui taip pat rūpi perteikti šiandieninio Talino pokyčius, nulemtus rinkos ir privataus kapitalo plėtros – tai, kad paveikslai yra juodai-balti, galbūt reiškia, jog menininkas į šiuos pokyčius nežiūri pro „rožinius akinius“.
Magnus Wallin (SE)
(g. 1965, gyvena ir dirba Malmo)
Magnus Wallin tarptautinėje meno scenoje yra žinomas savo videofilmais ir animaciniais darbais, siūlančiais alternatyvą „tobuliems“ kūnams ir ekrano kultūrą užvaldžiusiai grožio manijai. Wallino kūrinių herojai ir deformuoti, niekinami jų kūnai primena mums apie tai, kad pasaulyje egzistuoja griežtas kūnų skirstymas ir kai kurie iš jų dažniausiai traktuojami su pašaipa ar net žiaurumu. Šiame darbe žmonių kūnų tipai, kurių fotografijos paimtos iš XX a. pradžios medicininių knygų, išnyra projekcijoje tarsi vaiduokliai. Menininkas siekia priminti mums apie likimą tų bevardžių žmonių, kurie istorijos bėgyje buvo ištremiami už įprastos visuomenės ribų, atiduodami į ligonines ir prieglaudas ir pasmerkti tyrimams bei eksperimentams. Wallin maldauja jiems pasigailėjimo.
Apie „Swedbank“ meno apdovanojimą
„Swedbank“ meno apdovanojimas buvo įsteigtas 2000 m., kaip prizas šiuolaikiniams Estijos menininkams ir tuomet vadinosi „Hansapank“ meno apdovanojimu. Nuo 2003 m. „Hansabank“ meno apdovanojimas tapo tarptautinės žiuri skiriami prizu menininkams iš trijų Baltijos šalių. Pirmieji trys estų laureatai yra vieni pačių garsiausių šios šalies menininkų – Marko Laimre (2000), Ene-Liis Sempre (2001) ir Marko Mäetamm 2003). Pirmasis, kuris laimėjo 2003 m. tarptautiniu tapusį prizą, buvo Lietuvos menininkas Artūras Raila, po kurio apdovanojimus gavo Gints Gabrans (LV, 2004), Mark Raidpere (EE, 2005), Valdas Ozarinskas (LT, 2006) ir Miks Mitrevics (LV, 2008).
Apdovanojimo ir parodos formatas nuolat keitėsi kartu su dinamiška Baltijos regiono ir šiuolaikinio meno raida. Parodos struktūra transformavosi nuo parodos Estijoje ir personalinės prizo laimėtojo ekspozicijos, keliaujančios po visas tris šalis iki bendros visų apdovanojimo nominantų parodos vienoje iš Baltijos šalių sostinių. 2008 m. prizą pervadinus „Swedbank“ meno apdovanojimu piniginis prizas laimėtojui išaugo nuo 5,000 iki 10,000 Eurų ir dar labiau išsiplėtė geografija – konkurse pradėjo dalyvauti menininkai iš Rusijos bei Švedijos. Apdovanojimo, kandidatų atrankos, tarptautinės žiuri sudarymo ir logistikos klausimus tvarko Estijos meno muziejus KUMU (su ženklia bendradarbiaujančių institucijų iš visų penkių šalių pagalba).
Pagrindinės žiuri sprendimą nulemiančios vertybės išliko tos pačios: pristatyti kūrybą tų menininkų, kurie praėjusiais kalendoriniais metais sukūrė iškilius darbus, išsiskiriančius novatoriškumu ir suprantamus tarptautiniu mastu.
2009 m. gruodžio mėnesį visų prizo nominantų parodos, vykusios „Riga Art Space“ erdvėje, atidarymo metu 2009 metų „Swedbank“ meno apdovanojimas buvo įteiktas Lietuvos menininkui Jonui Gasiūnui.
Bendradarbiaujant „Swedbank“ ir Šiuolaikinio meno centrui, 2009 metų „Swedbank“ meno apdovanojimo paroda pristatoma šio prizo laimėtojo šalyje.
Daugiau informacijos apie 2009 metų „Swedbank” meno apdovanojimo parodą rasite specialiame interneto puslapyje: http://artaward.swedbank.ee
Iliustracija: Jonas Gasiūnas. Radaras. 2009. Akrilas, drobė, piešinys degančia žvake ,305 x 295