Paroda Šiuolaikinio meno centre ir Vilniaus Energetikos ir technikos muziejuje
Netoli Vilniaus šiuo metu yra dvi atominės elektrinės: jau uždarytoji Ignalinos ir kol kas dar neveikianti Astravo. Neblunka ir dar vienos šešėlis, Černobylio – pirmiausia dėl tiesiogiai patirto Černobylio avarijos poveikio, o pastaruoju metu ir dėl garsiojo serialo, kuriame pagrindine tema tapo katastrofiškas melo ir aplaidumo vaidmuo. Paroda „Dalelių skilimas“ siekia kalbėti apie šias atomines elektrines supančius kultūrinius kontekstus ir jų sąsajas su globalia branduolinės energetikos ciklo infrastruktūra – nuo gamtinių žaliavų gavybos iki atliekų tvarkymo.
Branduolinė technologija buvo neatskiriama Šaltojo karo estetikos dalis. Atominės bombos poveikio mastelis ir baimė formavo hipnotizuojantį, grėsmingą ir kartu didingą jos įvaizdį, aukštinantį modernaus mokslo ir technologijų galybę. Tuo tarpu šio tūkstantmečio pradžioje imta daugiau dėmesio skirti branduolinei taršai – branduolinių bandymų, urano kasybos ir kolonijinės eksploatacijos paveiktos kasdienybės liudijimams bei radioaktyvių atliekų keliamiems pavojams. Visa tai stipriai pakeitė ir menininkų požiūrį į senąją ir naujai kuriamą branduolinę estetiką.
Šiandien vadinamoji branduolinės kultūros sritis gilinasi į tokius klausimus kaip ilgalaikė tarša (angl. deep time contamination), kolonijiniai branduolinės energetikos aspektai (angl.colonial nuclearity), radioaktyvių atliekų administravimas bei nusiginklavimas. Visa tai daroma atsižvelgiant ir į tai, kad senstančios technologijos ir radioaktyvios atliekos kelia vis daugiau praktinių rūpesčių; ir kad į kasdienybę skverbiasi vis daugiau branduolinių technologijų, o į atmosferą jau išmestos radioaktyvios dalelės liks planetos paviršiuje amžinai.
Kodėl sunku pasitikėti branduoliniais procesais? Kokia yra branduolinės energijos kaina? Kas yra branduolinis paveldas ir kas nutinka, kai radioaktyvios atliekos tampa mūsų kultūros dalimi? Kaip branduolinės technologijos susijusios su kolonijine istorija? Šiuos ir kitus klausimus parodoje nagrinėja daugiau nei trisdešimt menininkų iš įvairių šalių, tyrinėjančių branduolinio paveldo temas.
Šios parodos atsiradimą, kaip paralelę JK Meno ir humanitarinių mokslų tyrimų tarybos projektui „Nuclear Cultural Heritage: From Knowledge to Practice“ (liet. Branduolinis kultūros paveldas: nuo žinių link praktikos) inicijavo Eglė Rindzevičiūtė. Šio tyrimo tinklo projektas-partneris „Atomic Heritage Goes Critical“ (liet. Atominis paveldas tampa kritišku), kuriam vadovauja Anna Storm, 2021 m. Vilniuje ir Ignalinoje organizuos atominės energijos istorijai ir kultūrai skirtą tarptautinę mokslinę konferenciją.
Paulo Josephsono (Kolbio koledžas), Tatianos Kasperski (Pompeu Fabra universitetas), Eglės Rindzevičiūtės (Londono Kingstono universitetas) ir Andrei Stsiapanau (Vytauto Didžiojo universitetas) esė „Dalelių skilimas, pasitikėjimas ir technologijos“ buvo parašyta specialiai šiam projektui ir publikuojama bendradarbiaujant su Echogonewrong.com ir Artnews.lt.
Iliustracija: kadras iš Susan Schuppli filmo „Įkalčių pėdsakais“ (2016)