Šiuolaikinio meno centras džiaugiasi galėdamas pirmą kartą Lietuvoje pristatyti vokiečių menininko Danielio Gustavo Cramerio solo parodą.

Cramerio meninei praktikai būdingos specifinės objektų, figūrų, vaizdų ir pasakojimų konsteliacijos. Parodose kaskart kuriamos kitokios jų tarpusavio sąryšių variacijos geba atskleisti skirtingus tų pačių daiktų aspektus. Serija menininko projektų, ženklinamų skaičiais ne pagal jų įgyvendinimo chronologiją, kada nors susijungs į vientisą seką, tapsiančią dar vienu kūriniu. Todėl parodoje „Devyniolika“ Šiuolaikinio meno centre Vilniuje pristatomas naujų darbų rinkinys tuo pačiu metu yra ir kur kas didesnio, laike ištįstančio vieneto dalis.

Pavadinimą „Devyniolika“ galima perskaityti įvairiai – kaip laikmetį, kažkieno amžių, objektų (kūrinių) kiekį, grynąjį skaičių arba kaip tarpinę viso to reikšmę. Menininko darbuose abstrakcija painiais ryšiais susijusi su intymumu. Savo praktikoje Crameris dažnai naudoja skaičius ir grynąsias geometrines formas, tačiau mokslo išradimai, faktai, meno istorijos nuorodos čia persipina su gamtos pėdsakais ir itin subjektyviu erdvėlaikio pojūčiu.

Įvairialypiai menininko darbai dažnai yra labai lėtame, vos regimame, tačiau nuolatiniame virsme. Beveik nepastebimai čia skaičiai pavirsta objektais, objektai – pasakojimais, o pasakojimai išsibarsto laike. Šioje atviroje, menininko sumaniai sukonstruotoje fragmentų, ženklų ir krypčių sistemoje, galima įžvelgti subtilią vidinę pusiausvyrą, kurioje išnyra miglotas pakraštys, vos pastebimas nukrypimas ar įtrūkis. Per jį, tą įtrūkį ar tarpą, atskleidžiamos mūsų bergždžios pastangos suvokti pasaulį kaip turintį aiškų ritmą ir dėsnius. Jei visa, ką įmanoma detaliai paaiškinti ir pilnai atskleisti, būtų galima pavaizduoti horizontalia linija, tai Cramerio meninės praktikos tiesė būtų vertikalė.

Tačiau staiga visa ši sudėtinga sistema ištirpsta daugialypėje tėkmėje, talpinančioje savyje kažką itin asmeniško ir intymaus. Vandens paviršiuje šokantys saulės atspindžiai. Vienur pastebėta vienišo berniuko figūra vėl dingstanti iš akiračio. Laiškas draugui be atsako. Tuščia knyga. Visi elementai yra žmogaus mastelio, tarsi būtų kažkieno myluoti, o vėliau palikti. Tarsi galėtų iššaukti vaikystės, laimės, meilės ar netekties prisiminimus. Tarsi žinotų, ką reiškia būti pasaulyje ir kiekvieną akimirką išgyventi atviromis akimis.

Ir yra tam tikras abejingumo momentas. Tokiu būdu refleksyviai esi nuolat sugrąžinamas atgal į save, taip niekad ir nepasiekiant visiškos vienovės.

Kalnai pasuku lapų nuklotu keliu
Jau vos vos įžiūrimas jau prapuolu visai
O viršūnėse vasara
– W. S. Merwin

Daniel Gustav Cramer (g. 1975, Noise, Vokietijoje, gyvena ir dirba Berlyne) kuria vaizdus, knygas, filmus ir skulptūras. Crameris dažnai kuria tęstines serijas ir ciklus, tokius kaip „Pasakojimai“ ir „Begalinė biblioteka“ (kartu su Haris Epaminonda). Jo solo parodos buvo eksponuotos „Kunstverein Nürnberg“, „Kunsthalle Berlin“, „BolteLang“ galerijoje Ciuriche, „Kunsthaus Glarus“, projektų erdvėje „SALTS“ Bazelyje, „Kunsthalle Lissabon“, „Kunsthalle Mulhouse“ ir kitur. Jo darbai rodyti daugybėje tarptautinių grupinių parodų, tokių kaip „dOCUMENTA 13“ Kaselyje, Vokietijoje, ir tokiose institucijose kaip „The Renaissance Society“ Čikagoje, „Artists Space“ Niujorke, „Museo Berardo“ Lisabonoje, „Frankfurter Kunstverein“, „IAC FRAC Villeurbonne“, „Nomas Foundation“ Romoje ir kitose.