Galimas modernizmas tiria Lietuvos modernios architektūros kūrimo sovietmečiu ribas. Žodis galimas projekto pavadinime nurodo abejojimą, kaip atviro ir kritiško tyrimo pagrindą, leistinumą, nes nagrinėjama valstybės užsakyta, suderinta, institucionalizuota kūryba, taip pat galią, nes dėmesys koncentruojamas į reprezentacinę architektūrą, kurios atsiradimą lemia politinis klimatas.
Tyrimo objektu pasirinkti ryškiausi pirmosios pokario kartos Lietuvos architektai – Vytautas Brėdikis, Nijolė Bučiūtė, Vytautas Edmundas Čekanauskas, Algimantas Mačiulis, Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai, Justinas Šeibokas – ir jų kūrybos laukas. Šių architektų savarankiško kūrybinio kelio pradžia sutapo su Chruščiovinio atšilimo kultūros politikoje pradžia ir išskirtine situacija, susiklosčiusia architektūros srityje. Natūralus prieškario modernizmo idėjų tęstinumas buvo nutrūkęs, o įdiegta Stalinistinio neoistorizmo stilistika architektūroje nebeatitiko sistemos tikslų. Daliai vyresniųjų kolegų baigiantis karui pasitraukus į Vakarus ir vykstant sparčiai urbanizacijai, vietinių projektuotojų poreikis buvo stipriai išaugęs. Šios aplinkybės lėmė, kad architektūros atnaujinimo siekiantiems jauniems architektams atsivėrė neeilinės galimybės projektuoti visuomeninius pastatus, išsiskiriančius meniškumu tipinės masinės statybos fone. Šių architektų kūryba ne tik įtakojo XX a. antros pusės Lietuvos architektūros tendencijas, bet ir nacionalinių meno bei kultūros institucijų tapatybę. Sovietmečiu Vilniuje iškilę ir iki šiol funkcionuojantys teatrai, parodų rūmai, kultūros centrai, tokie kaip Dailės parodų rūmai (dabar ŠMC), Operos ir baleto teatras, Nacionalinis dramos teatras ir nemažai kitų, tapo juos projektavusių architektų kūrybos aukštumas ir modernios kultūros formas reprezentuojančiais pastatais.
Parodoje nagrinėjamos naujumo ir nacionalinio tapatumo priešpriešos ir dermės sovietmečio Lietuvos architektūroje, kvestionuojama kūrėjų vieta totalitarinėje sistemoje, gilinamasi į jų sąsajas ir santykius su politine galia. Taip pat dokumentuojami architektų įkvėpimo ir įtakų šaltiniai, informacijos gavimo ir naudojimo principai.
Tiek į Lietuvos architektūros lauką, tiek ir atskirų autorių kūrybą žvelgiama kaip į daugialypį fenomeną, kuriam būdingi realumo ir fiktyvumo, vidaus ir išorės, atvaizdo ir erdvės, estetikos ir ideologijos sąsajų, inversijų, mutacijų paradoksai.
Retrospekcija šioje parodoje yra priemonė stebėti šiandieninius save stebinčius praeities atvaizdus.
Parodos autorius – Audrius Novickas
Projekto kuratoriai – Audrius Novickas ir Julija Reklaitė
Dizaineris – Jurgis Griškevičius
Parodą remia – Kultūros rėmimo fondas
Parodos partneris – Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga
Padėka – Projekto kuratoriai nuoširdžiai dėkoja Vytautui Brėdikiui, Nijolės Bučiūtės šeimai, Vytauto E. Čekanausko šeimai, Algimantui Mačiuliui, Algimantui ir Vytautui Nasvyčiams, Justinui Šeibokui už bendradarbiavimą.
Iliustracija – architektų Algimanto ir Vytauto Nasvyčių suprojektuotų baldų ekspozicija tarptautinėje parodoje „Menas buičiai“ Maskvoje, 1961 m., nuotrauka iš A. ir V. Nasvyčių archyvo.