Gedimino Akstino instaliacija „Mokytojas“, kaip ir 1998 m. Šiuolaikinio meno centre eksponuotas „Virusas“ – vientisa asketiškų objektų-vaizdinių erdvė.
Jos tema – ne konkreti dailės pedagogikos sistema ar pats mokytojo archetipas, bet kūrybinės patirties perdavimo etika. Kuo galėtų būti pagrįstas menas mokyti meno? Kaip perduoti kūrybos geną, nepažeidžiant natūralios augančio žmogaus struktūros? Kas yra mokytojas: guru, žynys, arbitras, o gal – patarėjas, auklėtojas, stebėtojas? Įvaizdžiai žaidžia kaip vaikiško piešinio elementai: tiltas (upė), mokytojų kambarys (namas), paveikslai, lentynėlė „Pamylėk mane“, atsiliepimų dėžutė, vertinimo skalė (pastaroji atlikta drauge su mokine K. Kibildyte 2000 m.).
