Gimė 1954 metais. 1972 – 1973 metais studijavo Šiaulių Pedagoginiame institute, Dailės fakultete, nuo 1978 iki 1984 metų – Valstybiniame dailės institute ( Vilnius), Tapybos katedroje.
Menininkas eksploatuoja ir konceptualizuoja naudojamų medžiagų sąvybes. Netradiciniais įrankiais, technikomis pateikiama numedžiaginta, „rūdijanti” ar sudegusi materija, ryškios šiurkčios faktūros.“ (Gražina Marčiukaitytė)
Apie „Švilpuką“: „Užpildau instrumento vidinę tuštumą savo nematoma kūno materija ir nežinau ar pati švilpiu ar tik pučiu orą, o instrumentas švilpia. Jis patį pūtimo judesį ir jam paklūstantį „vėją“ riboja ir spaudžia paversdamas garsu – švilpimu; tuščiaviduriame tūryje įvyksta tylos lūžis – garso gimimas. Tokiu būdu instrumentas tampa dar viena, pridėtine burna – balso kauke.
Būtent ji įkūnija švilpiančio garso apsimetėlišką prigimtį. Pridėjęs prie lūpų tokį konfigūruotą vamzdelį ir pūsdamas į jį patiri, kaip svetimas jo „kūnas“ tampa savu reikmeniu savo kūno funkcijas ir paviršius pratęsiančiu protezu, pro kurį vidinis oras, sava tyla ir kvapas pasklinda svetimu garsu. Taip garso trukmės akimirką savas susilieja su svetimu ir praranda ribas.“ – Tojana Račiūnaitė