Menininkai: Roderick Buchanan, Adam Chodzko, Mark Dean, Sarah Dobai, Graham Fagen, Douglas Gordon, Graham Gussin, Rachel Lowe, Christina Mackie, Kenny Macleod, Ross Sinclair, Carl von Weiler.
“Juodoji dėžė” – įprastas aviacijos technikos prietaisas – tapo metafora, padedančia suvokti niveliuojančią paskirtį, kurią video kamera buvo įgavusi šiuolaikinėje kultūroje.
Neretai pakliūvanti į mėgėjo ar menininko rankas rinkti naujienoms ar sukti filmams, video kamera fiksavo viską iš eilės nepriklausomai nuo statuso ir sukuria pribloškiantį judančių vaizdų srautą – nuo banaliausių ir nereikšmingiausių iki pačių dramatiškiausių. Kai video kamera dabar taip išpopuliarėjo, per televiziją – juodąją dėžę mūsų svetainėse – suvartojamų vaizdų prigimtis sudemokratiškėjo, bent jau turinio ir išvaizdos, o gal net gamybos požiūriu.
Šioje parodoje buvo eksponuojami kai kurie įdomiausi pastaruoju metu Britanijoje kino ir video priemonėmis sukurti darbai, kurie atspindėjo daugelį krypčių, tokių kaip apropriacija, performansai priešais kamerą, stebėjimai ar dokumentavimas, judančio vaizdo santykis su kitomis meno formomis, pavyzdžiui piešiniu ir skulptūra. Idėja pateikti parodą naudojant vienintelę priemonę – vaizdą iš monitoriaus ant ekrano – sukūrė formalią lygybę, leidžiančią išsiskleisti svarbiausiai video kūrinio savybei – fizinės raiškos paprastumui, galinčiam apimti beveik visas konceptualias tendencijas, – ir sukuriant stebėtojui sąlygas analizuoti gausybę šiuolaikinės video praktikos požiūrių.
