Dviejų dalių paroda.
Pirmoji dalis
Iš pirmo žvilgsnio – tai vieta, kurioje yra kita vieta, kuri tapo dar trečia ir atsidūrė šalia ketvirtosios, ir taip toliau. Planeta, sudaryta iš į ledą sustingusių žmonių kūnų, staiga atsiduria nuskurusio kaimietiško peizažo pašonėje, nekropolių tinklai braižo įsivaizduojamus miesto žemėlapius, archajinis kūnų rezonansas mobilizuoja kolektyvus, giliausi žmogaus sielos kampeliai atsiveria politiniame pogrindyje, o imigrantų grupės kuriasi šalia tapatybės oazių. Tai nenutrūkstantis, besimainantis srautas. Keliauti per jį reiškia tyrinėti daugybines vietas – heterotopijas. „Laukiant kito atėjimo“ yra dviejų dalių paroda – Vilniuje ir Varšuvoje. Kiekviena parodos dalių skirtingai klausia, koks kūrybos santykis su pasauliu gali atsirasti dabarties politinėmis sąlygomis.
Pretekstu parodai tapo šiais metais minimas Lenkijos ir Lietuvos nepriklausomybių atkūrimo šimtmetis. Dviejų kaimyninių šalių istorijas sieja ne vienas bendradarbiavimo, tarpusavio paramos ir susikirtimų amžius – apie tai pasakojama begalėje oficialių ir neoficialių politinių, kultūrinių ir etnografinių naratyvų. Skirtingi abiejų šalių istoriniai pasirinkimai ir trajektorijos nulėmė ir šiandieninius dviejų šalių skirtumus.
Projekte dalyvauja trisdešimt menininkų ir jų kolektyvų, po dvidešimt kiekvienoje parodos dalyje. Jungiančiu projekto leitmotyvu tapo heterotopija – tuo pat metu egzistuojanti ir nesanti vieta – kuri svarbi tiek parodos menininkų kūryboje, tiek jos dalių tarpusavio sąryšyje. Parodų heterotopiškumu nesiekiama atitikti abiejų valstybių kultūrinių erdvių. „Laukiant kito atėjimo“ suteikia galimybę suskliausti dviejų valstybių skirtumus ir sukurti naują erdvę, kurioje kūryba ir meno lauke besiformuojančios pozicijos yra to paties peizažo elementai. Parodos Vilniuje ir Varšuvoje skiriasi savo struktūra: pirmojoje kelias per heterotopijas tiesiamas per sąstingio, tvyrančios įtampos jausmą; antrojoje meno kūriniai seka vienas kitą, pasakodami istorijas apie laukimą.
Nors priežastimi parodai „Laukiant kito atėjimo“ tapo istoriniai įvykiai, tačiau ji nėra dar vienas pasakojimas apie praeitį. Projektu keliami klausimai apie ateitį: kiek ją galima apmąstyti iš šiandienos pozicijos, koks jos vaidmuo meninių pozicijų formavime? Laukimas parodos pavadinime žymi tai, kad šiandien menininkai vengia kalbėti apie ateitį ir konkrečias vizijas. Vietoje modernybėje įkvėpusių utopijų dabar jie tiesiog kuria sau tinkamas kasdienes erdves ar alternatyvias aplinkas – subjektyvias heterotopijas fizinėje, virtualioje ar įsivaizduojamoje realybėje. Parodos menininkai kuria tas „kitas“ vietas, atsirinkdami, remiksuodami ir kompostuodami meno, populiariosios kultūros, kasdienybės ar tautinių mitų elementus. Kartu šis laukimas, kuriame esama apokaliptinių nuojautų, nurodo ir į atvirumą bet kokioms galimybėms. Tai bruožas, būdingas ne tik parodoje dalyvaujančių menininkų kūrybai, bet ir bendram šiandienos būviui, priklausomam nuo dramatiškai besiplėtojančio geopolitinių įvykių konteksto.
ATIDARYMO PROGRAMA
Penktadienis, rugpjūčio 31 d.
18.00 oficialus parodos atidarymas
19.00 Dainiaus Liškevičiaus performansas „Enthropy/ Che fare“
19.30 Dominikos Olszowy performansas „Ego trip“
20.30 Styrmiro Örno Guðmundssono ir jo medicinos skyriaus performansas „What Am I Doing With My Life?“
21.30 Galactics (PL) koncertas
Šeštadienis, rugsėjo 1 d.
17.00 Ekskursija po parodą su menininkais ir kuratoriais
19.00 Mateuszo Kulos paskaita-performansas
20.30 Wojciecho Bąkowskio koncertas
21.30 Jokūbo Čižiko seansas „Technoshaman“
22:30 Edkos Jarząb naktinė garsinė sesija