Melanie Smith solo parodoje „Krokodilai ir keltuvai“ pristatomi filmai ir tapybos kūriniai – dvi menininkės dažnai paraleliai pasitelkiamos medijos, kurias sieja stačiakampio, arba kadro, formatas. Stačiakampis ir tinklelis Smith kūryboje nurodo ir į vieną svarbiausių jos tyrinėjamų temų – tam tikrą išplėstinę modernybės sampratą, kurią menininkė ne kartą dekonstravo savo kūriniuose. Smith praktikoje šis santykis su modernybe aprėpia platų sąsajų lauką: prieštaringas modernizmo apraiškas šiuolaikinėje Lotynų Amerikoje, ypač Meksikoje, ir drauge avangardo bei postavangardo, įkūnijusių estetines ir politines modernybės kategorijas, formų reikšmę šiandien.
Melanie Smith kūriniuose, kuriuose atspirties tašku nereitai tampa praeities ir dabarties heterotopijos bei lokalūs miesto kasdienybės ženklai, gausu nuorodų į kanoninius modernizmo vaizdinius, pavyzdžiui, monochrominę Kazimiro Malevičiaus tapybą ar Roberto Smithsono perkėlimo (displacement) kūrinius. Pasitelkus formalistinį dekonstravimą ir siurrealistines absurdo bei netikėto montažo taktikas, modernybės formos ir idėjinės struktūros iškreipiamos, pratęsiamos ir transformuojamos. Anachronistiškos jungtys, nestabilumas ir chaosas – arba tariamai nepavykusi, nepilna, netvarkinga Lotynų Amerikos modernybė – Smith kūriniuose tampa galimybės plyšiu. Pro jį atsiveria tai, kas įvyksta tarp kadrų ir už tapybos paviršiaus ribų, tam tikras formos ir turinio užkadris – kintančios ir migruojančios reikšmės, netvirtos atpažįstamumo ribos, tai, kas atsiranda griūties ir neapibrėžtumo vietoje.
Šioje parodoje pristatomas ir naujausias Melanie Smith filmas „Fordlandija“, nufilmuotas Brazilijoje, Amazonės džiunglėse, kur XX a. trečiajame dešimtmetyje automobilių magnatas Henry Fordas įkūrė industrinį miestą, tikėdamasis masiškai išgauti kaučiuką. Projektas greitai žlugo ir nuošali atogrąžų miško gyvenvietė liko negyvenama. Smith, savo ankstesniuose kūriniuose dažnai tyrinėjusi urbanizacijos, Meksiko megapolio daugialypiškumą ir jo įtampų produkuojamus vaizdinius, į šį industrializacijos projektą žvelgia tarsi pro gamtos, kaip neorganizuoto chaoso ir entropijos, prizmę. „Fordlandija“, kaip ir kiti menininkės filmai, ne dokumentuoja, bet bando užčiuopti šios fizinės, ir drauge įsivaizduojamos, vietos pulsą, intensyvumą ir galimus sąlyčio su ja taškus šiandien. Jame, galbūt radikaliau nei ankstesniuose Smith kūriniuose, išnyksta skirtis tarp formos ir turinio, tarp reprezentacijos ir abstrakcijos. Jų vietoje atsirada migruojančių erdvių ir ženklų įrašams atviras laikinio intensyvumo laukas, kuriame, yrant industrinių pastatų ir mašinų liekanoms, mūsų link pasislenka ir gyvūnas.
Melanie Smith (g. 1965 Poole, JK) nuo 1989 metų gyvena ir dirba Meksiko mieste. Jos kūryba apima tokias medijas kaip tapyba, fotografija, kinas, video ir instaliacija. 2011 metais Smith atstovavo Meksiką šalies nacionaliniame paviljone 54-ojoje Venecijos bienalėje. Menininkės kūriniai pristatyti daugelyje svarbių tarptautinių meno institucijų, tarp jų: „PS1“ galerija bei Modernaus meno muziejus Niujorke, UCLA Hammer muziejus Los Andžele, „Tate Liverpool“, „Tate Modern“ bei „South London Gallery“ Londone, Limos meno muziejus, „Museo Tamayo“, „Museo Universitario Arte Contemporáneo“ bei „Museo Experimental El Eco“ Meksike, Monterėjaus muziejus ir kiti.
ATIDARYMO RENGINYS
Rugsėjo 12 d., penktadienį, 19 val.: Kritiko ir filosofo José Luiso Barrioso paskaita „Melanie Smith: Afekto estetika modernybės pakraščiuose. À propos „Fordlandija““. Paskaita vyks ispanų kalba su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą.
Paskaita apžvelgs britų menininkės Melanie Smith, daugiau nei dvidešimt metų gyvenančios ir dirbančios Meksiko mieste, kūrybą. Melanie Smith darbai yra būdingi XX a. dešimto dešimtmečio Meksikos, ir ypač Meksiko miesto, kūriniai. Jos kūrybą galima apibrėžti kaip estetinį tyrimą, kurio dėmesio centre – formos ir dariniai, kuriais modernybė bei politinė, kultūrinė ir meninė šiuolaikybė (contemporaneity) įsikūnijo Meksikoje ir Lotynų Amerikoje globalizacijos epochoje. Tai, kokią vietą šiuolaikinis Meksikos menas užima pasaulyje, yra tampriai susiję su tuo, kaip šios šalies socialinė ir geopolitinė įsivaizduojamybė šiandien interpretuojama menininkų kūriniuose. Melanie Smith kūryboje ši įsivaizduojamybė susijusi su tuo, kaip chaosas ir neužtikrintas gyvenimas apibrėžia estetines galimybes, kurios peržengia tokias globalizacijos sukurtas reprezentacijos formas kaip kitybė ir skirtumas.
José Luis Barrios yra filosofas ir meno istorikas. Jis yra Lotynų Amerikos universiteto Filosofijos fakulteto profesorius ir tyrėjas bei Nacionalinio autonominio Meksikos universiteto Filosofijos ir literatūros fakulteto dėstytojas. 2012 metais Barrios buvo vizituojantis profesorius Kalifornijos universitete Berklyje bei Hunterio koledže Niujorke. Pagrindinė Barrios tyrimų sritis – estetikos ir politikos santykis, neužtikrinto gyvenimo ir atskirties logikos sąryšiai. Jis rašo knygas bei tekstus estetikos, meno istorijos, šiuolaikinio meno, kino bei politikos filosofijos žurnalams. Kaip kuratorius Barrios bendradarbiauja su Šiuolaikinio meno universiteto muziejumi (MUAC) Meksike, jis yra Melanie Smith parodos „Red Square Impossible Pink“ Meksikos paviljone 2011 metų Venecijos benalėje bei „Los sueños de una nación, un año después“ (2011–2012) Nacionaliniame meno muziejuje Meksike kuratorius.
Iliustracija: Kadras iš Melanie Smith filmo „Fordlandija“, 2014 (kamera: Julien Devaux), menininkės ir Galerie Peter Kilchmann (Ciurichas) nuosavybė.
