Olandų menininko Melvino Moti paroda „Hipererdvė“ kviečia žiūrovą tyrinėti ketvirtąją dimensiją – žmogui nepažinią geometrinę erdvę. Svarbiausioji parodos dalis, nebylus menininko filmas „Aštuongubas taškas“, – tai ekrane projektuojama geometrinė erdvės raida nuo nulio iki begalės matavimų.
Parodą lydi menininko knyga pavadinimu „MU“ – istorinė, vizuali ir soteriologinė be galo besiplečiančios ir be galo besitraukiančios erdvės analizė. Pirmajame knygos skyriuje pasakojama apie tai, kaip ketvirtąjį matavimą XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje įsivaizdavo ir vaizdavo Vakarų matematikai, rašytojai ir menininkai. Daugumai jų, plėtojančių matematinius neriboto matavimų skaičiaus konceptus, ketvirtoji dimensija tapo dingstimi transcendencijai. Antrajama skyriuje gilinamasi į budistinę redukcijos ir tuštumos teoriją. Knygoje „MU“ (kinų kalboje 無 reiškia „niekas“) viena kitai priešpastatomos skirtingos mąstymo mokyklos, kontempliuojančios begalybę ir tai, kas be galo maža.
Melvino Moti projekte įsipainiojęs daugiau nei vienas literatūros kūrinys. Vienas iš jo atspirties taškų – 1884 metais publikuota britų rašytojo Edwino A. Abbotto satyra pavadinimu „Fletlandija: daugelio dimensijų romanas“. Pagrindinis jos veikėjas – kvadratas, draugams pažįstamas kaip „A“, gyvenantis Fletlandijoje, pasaulyje, kur egzistuoja tik dvi dimensijos – aukštis ir plotis, kur lietaus lašai krinta plokščiais šuorais, kur visi kvadratai – teisininkai, apskritimai – didikai, o moterys – aštrios, kaprizingos linijos, galinčios „mirtinai įsiusti ir čia pat viską pamiršti“, nes linijoje nėra vietos atminčiai. Autoriaus tikslas visų pirma buvo pašiepti Viktorijos laikų visuomenę. „A“, iš prigimties svajoklio, vaizduotėje kartą gimsta Lainlandija – pasaulis, primityvesnis už Fletlandiją, kurio karalius Brūkšnys, klausydamasis kvadrato pasakojimų apie tolimą jam nepažįstamą šalį, niekaip negali įsivaizduoti dvimatės formos. Neilgai trukus vaizduotė nuneša „A“ į Pointlandiją – pasaulį be matavimų, kurio karaliui Taškui rūpi tik jis pats, visiškas nulis. O kas gi nutinka pačiam kvadratui? Tolimoje ateityje, 2000-aisiais metais, jį aplanko Sfera ir pakviečia į Speislandiją, kur šis pirmąkart patiria tikrąją gelmę. Kelionė baigiasi kvadrato mintimi, kad visai įmanoma, jog egzistuoja pasauliai su kur kas daugiau dimensijų, apie kurias nei jis, nei Sfera net nesvajojo.
E. A. Abboto satyra suteikia geometrijai socialinę dimensiją – ji tampa lengviau pritaikoma, ne tokia abstrakti, rašo Melvin Moti. „Geometrija tampa „reali“ tik fikcijos dėka. (…) Mes, Speislandijos gyventojai, atpažįstame savyje Fletlandijos žmonių ribotumą, nes negalime nei patirti, nei suvokti aukštesnės dimensijos. Žinome tik, kad iš tiesų esama keturių ar netgi daugiau dimensijų, kurių mes, speislandiečiai, tiesiog negalime užčiuopti. Mūsų kūnai gal ir trimačiai, tačiau tai nevaržo mūsų protų – būtent vaizduotė galėtų atverti kelią į daugiamates tikroves. Vaizduotė ir yra ketvirtoji dimensija.“
Melvin Moti (g. 1977 m.) mokėsi Dailės ir dizaino akademijoje Tilburge, Olandijoje; nuo 1999 iki 2001 metų studijavo „De Ateliers“ institute Amsterdame, kur šiuo metu dirba patarėju. 2006 metais jis buvo apdovanotas Chartotte Kohler ir J.C van Landschot premijomis. Melvino Moti kūryba gerai pažįstama tarptautiniame šiuolaikinio meno kontekste: pastaruoju metu personalinės jo parodos surengtos Nacionaliniame Škotijos muziejuje, Lisabonos kunstalėje, „Muklam Luxemburg“, jo filmai „Eigenlicht“ (2011 m.) ir „Eigengrau“ (2012 m.) rodyti 55‐osios Venecijos bienalės parodoje „Enciklopediniai rūmai“.
24 minučių trukmės filmas rodomas kiekvienos valandos pradžioje:
Trečiadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais: 13:00–19:00
Antradieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais: 17:00–19:00
Iliustracija: Kadras iš Melvino Moti filmo „Aštuongubas taškas“ (2013).