Čikagoje gyvenantis skulptorius, aktyvistas, detektyvas, radijo pranešėjas ir retkarčiais virtuvės šefas Michael Rakowitz (g. 1973 m. Niujorke) yra vienas garsiausių šiandien kuriančių menininkų, savo kūryboje tyrinėjantis kultūrinio paveldo ir muziejų temas. Šio Irako kilmės amerikiečių menininko solo paroda Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) yra jo kūrybos pristatymo Vilniuje pirmoji dalis. Bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaliniu dailės muziejumi, kiek vėliau šį rudenį Radvilų rūmuose bus pristatyta ir antroji autoriaus paroda.

Parodoje ŠMC pristatomus kūrinius vienija įvairialypiai Rakowitzo kūriniuose glūdintys sugrįžimai, pasireiškiantys per atmintį, daugiabalsius pasakojimus, liudijimus, istoriją ir ateities nuojautą. Šią parodą sudaro trijose ŠMC erdvėse eksponuojami keturi menininko kūriniai, su jautria atida ir humoru plėtojantys migracijos, nostalgijos bei sudėtingų tarpvalstybinių politinių santykių verpetuose atsidūrusius žmonių ir daiktų likimus. Ir nors menininko analizuojami regionai – Vidurinieji Rytai ir JAV – geografiškai toli nuo Lietuvos, jo kūryboje keliami klausimai yra aktualūs visur, kur represiniai režimai griovė kultūros artefaktus ir žmonių gyvenimus.

Pietinėje salėje eksponuojamą Rakowitzo instaliaciją „Sugrįžimas“ (angl. RETURN, kuriama nuo 2004 m.), paskolinusią pavadinimą ir šiai parodai, sudaro gyvos datulinės palmės, videofilmas ir artefaktų kolekcija. Šiame kūrinyje, naudodamas datules ir iš jų gaminamą sirupą, nepamainomus ingredientus Irako virtuvėje, menininkas su humoru, melancholija ir atviromis stebėtojo akimis pasakoja savo šeimos – irakiečių žydų diasporos Niujorke – ir kitų panašaus likimo žmonių istorijas didesnių, ir kartais tiesiog absurdiškų, geopolitinių peripetijų kontekste.

Greta eksponuojamame kūrinyje „Priešai ir virtuvės“ (angl. Enemies and Kitchens, kuriamas nuo 2012 m.) tęsiama datulių sirupo tema ir pristatoma objektų kolekcija iš menininko performansų serijos „Priešų virtuvė“ (angl. Enemy Kitchen, kuriama nuo 2003 m.). Netrukus po rugsėjo 11-osios įvykių menininkas tapo liudininku, kaip žmonės, norėdami palaikyti tuo metu užpultą Irako regiono diasporą JAV, ilgoje eilėje lūkuriavo prie afganų restorano „Khyber Pass“ Niujorke. Sujaudintas šio reginio, menininkas drauge su savo motina sudarė Bagdado virtuvės receptų rinkinį ir įvairias žmonių grupes iki šiol moko pagal juos gaminti. Šiam kūriniui jis sukūrė simbolį – Čikagos vėliavą perdažė Irako vėliavos spalvomis, siekdamas dar kartą parodyti, kaip tampriai šiame pasaulyje viskas ir visi esame susiję. 2012 m. šis kūrinys virto Čikagoje periodiškai veikiančiu maisto vagonėliu. Jame valgius gamina Irako pabėgėliai, kuriems padeda JAV kariuomenės Irako karo veteranai. Tokiu būdu šiame darbe sukeičiamos ankstesnės galios pozicijos, o valgantieji dalijasi istorijomis, kuriose minimas ir geografiškai nutolęs, bet burnoje ryškų skonį skleidžiantis Irakas.

Antrojo aukšto fojė instaliuotą kūrinį „Tyla eteryje“ (angl. Radio Silence, 2018 m.) sudaro septyni garso įrašai. Specialiai energingai Filadelfijos irakiečių bendruomenei sukurto kūrinio inspiracija tapo Bagdade gyvenęs, vėliau į JAV emigruoti priverstas radijo ir televizijos laidų vedėjas Bahjat Abdulwahed. Šiame kūrinyje persipina atsiminimai, traumos ir svajos iš Irako bei Amerikos. Pokalbių įrašai su Abdulwahedu ir kitais pabėgėliais iš Irako bei Irako karo veteranais peržengia geografinių teritorijų ribas, atliepdami mūsų visų bendražmogiškas patirtis.

Kino salėje rodomas dar vienas kūrinys – sustabdytų kadrų filmas „Specialiojo Opso Kodžio baladė“ (angl. The Ballad of Special Ops Cody, 2017 m.). 2005 m. ginkluota Irako sunitų grupuotė internete paviešino sugauto JAV kario Johno Adamo nuotrauką, grasindami jį nukirsdinti, jei JAV kalėjimuose kalintys irakiečių kaliniai nebus paleisti per 72 valandas. JAV kariuomenė grasinimus priėmė rimtai, tačiau savo sąrašuose negalėjo rasti Johno Adamo pavardės. Galiausiai paaiškėjo, kad John Adam yra Specialusis Opsas Kodis – suvenyrinė kario lėlė, sukurta pagal afroamerikiečių ir kaukaziečių karių bruožus. Šias lėlės buvo galima įsigyti tik JAV karinėse bazėse Kuveite ir Irake. Jos dažnai buvo siunčiamos kareivių vaikams kaip užsienyje tarnaujančio tėvo pakaitalas. Pagrindinis Rakowitzo filmo personažas Kodis, kurį įgarsino JAV nacionalinės gvardijos karo veteranas, Čikagos universiteto Rytų institute aptinka Mesopotamijos laikų skulptūras. Jis siekia išlaisvinti Mesopotamijos statulėles, ragindamas jas palikti vitriną ir grįžti namo, tačiau statulos lieka suakmenėjusios muziejuje.

Parodoje „Sugrįžimas“ aidi daug įvairiabalsių istorijų ir dažnai galingesnių jėgų slopintų, bet taip ir neužtildytų pasakojimų. Žmonių gyvenimus ir veiksmus tarsi nebyliai stebintys daiktai Rakowitzo kūriniuose įgauna balsą ir galią veikti per mūsų atkaklumą, ištvermę, jautrumą ir susitelkimą.

Michael Rakowitz solo parodos ir projektai rodyti svarbiose meno organizacijoje: „Creative Time“ Niujorke, muziejuje „Tate Modern“ Londone, Šiuolaikinio meno muziejuje Čikagoje, „Lombard Freid“ ir „Lombard“ galerijose Niujorke, šiuolaikinio meno organizacijoje „SITE“ Santa Fe, JAV, galerijoje „Barbara Wien“ Berlyne, galerijoje „Rhona Hoffman“ Čikagoje, Malmės ir Tenstos kunsthalėse Švedijoje ir meno centre „Kunstraum Innsbruck“ Austrijoje. Jo darbai eksponuoti svarbiose meno muziejuose ir parodose visame pasaulyje, tarp kurių „Whitechapel“ galerija Londone, tarptautinė paroda „dOCUMENTA (13)“ Kaselyje, Vokietijoje, šiuolaikinio meno muziejus „MoMA P.S.1“ Niujorke, šiuolaikinio meno centras „Castello di Rivoli“ Turine, Italijoje, šiuolaikinio meno centras „Palais de Tokyo“ Paryžiuje, 16-oji Sidnėjaus bienalė, 10-oji ir 14-oji Stambulo bienalės, 8-oji Šardžos bienalė Jungtinėse Arabų Emyratuose, Tiranos bienalė ir kitose. Jam suteikti Dalaso Našerio skulptūros centro (2020 m.), Herb Alperto meno fondo (2018 m.) ir Tiffany fondo (2012 m.) apdovanojimai, Kūrybinio kapitalo stipendija, Šardžos bienalės žiuri apdovanojimas (2008 m.), Niujorko meno fondo stipendija architektūrai ir aplinkos struktūroms (2006 m.), Denos šiuolaikinio meno fondo apdovanojimas (2003 m.) ir „UNESCO Design 21“ pagrindinis prizas (2002 m.). Jis buvo pakviestas dalyvauti Londono Trafalgaro aikštės „Ketvirtojo pjedestalo“ projekte, skulptūra aikštėje eksponuojama iki 2021 m. Rakowitz yra meno teorijos ir praktikos profesorius Šiaurės vakarų universitete JAV.