Kaip ištrūkti iš persisotinimo sukeltos karštinės? Nors kasdien pro mūsų akis prabėga didžiulis srautas informacijos, laiko į ją įsigilinti pristinga. Esame sujungti su visais iškart, mus pasiekia aktualiausios naujienos, bet kurią akimirką esame laisvi dalintis savo mintimis, tačiau negebame įsilieti į prasmingą politinę diskusiją ir dalyvauti diskurse. Galbūt susvetimėjimo jausmą pakeitė hiperkinetiškas siautulys? O gal kaina už nuolatinį disponavimą didesniu kiekiu informacijos, nei įmanoma įsisavinti per ištisą gyvenimą, iš tiesų yra absoliutus reikšmės stygius?

Paroda Didžiojoje Šiuolaikinio meno centro salėje iš naujo kelia šiuos klausimus. Instaliaciją sudarantys komponentai – fotografijos, baldų dydžio instaliacijos ir didelės apimties centrinis objektas – pasižymi skirtingais prigimtinio jautrumo aspektais. Visi kartu šie objektai padeda mums geriau suvokti, kokie esame priklausomi nuo įtinklintų mobiliųjų prietaisų, kaip jie formuoja mūsų kūnus bei protą, kaip veikia mūsų gebėjimą bendrauti ir kokios galimybės atsivertų, jei bent akimirkai juos padėtume į šoną.

NETWORK ARCHITECTURE LAB – tai Niujorke įsikūrusi eksperimentinė ekspertų grupė, kuri, atlikdama tyrimus ir organizuodama parodas, nagrinėja, kaip skaitmeninės technologijos ir telekomunikacijų tinklai veikia architektūrą bei visuomenę. Šią laboratoriją 2006 metais įkūrė Kazys Varnelis (g. 1967 m.), kuris jai vadovauja iki šiol kartu su Leigha Dennis (g. 1984 m.). Įvairūs laboratorijos projektai buvo pristatyti tokiose institucijose kaip Modernaus meno muziejus (MoMA) bei Naujasis muziejus (New Museum) Niujorke.

KAZYS VARNELIS yra istorikas ir architektūros dizaineris, gyvenantis ir dirbantis Montklere, Niudžersyje, bei lietuvių menininko Kazio Varnelio (1917–2010) sūnus. Jis išleido knygas „The Infrastructural City“, „Networked Publics“ ir „The Philip Johnson Tapes“. Kartu su grupe „AUDC“ Varnelis 2007 metais taip pat išleido knygą „Blue Monday: Absurd Realities and Natural Histories“ ir surengė ekspozicijas projektų erdvėje „High DesertTest Sites“ bei kitose Kalifornijos ir Niujorko valstijose.

LEIGHA DENNIS yra architektūros dizainerė, tyrėja bei edukacijos specialistė, gyvenanti Brukline, Niujorke. 2013–2014 metais ji gavo Muchenheimo premiją dirbti Taubmano koledže prie Mičigano universiteto, o šiuo metu taip pat yra mokslo bendradarbė architektūros srityje „Schloss Solitude“ akademijoje Štutgarte, Vokietijoje. Kiti Dennis darbai buvo eksponuojami tokiose institucijose kaip Miesto muziejus (Museum of the City) bei projektų erdvėje „Storefront for Art and Architecture“ Niujorke.