Norbert Bisky gyvena ir kuria Berlyne, o menininku nusprendė tapti kaip tik po Berlyno sienos nuvertimo, tačiau jis siejamas su vadinamąja Leipcigo tapybos mokykla ir yra vienas populiariausių jos atstovų. Ši mokykla paneigia dailės kritikų postringavimus apie „tapybos mirtį“ ir įrodo, kad net ir senieji realistinės tapybos dėsniai gali sugrįžti į madą. Bisky kuria figūratyvinius, siužetinius, ryškiaspalvius paveikslus tapydamas juos iš polaroidinių nuotraukų. Bisky, užaugęs komunizmu tikėjusioje Rytų Vokietijos šeimoje, savo darbuose pavaizduoja (ir tokiu būdu atsikrato) atsiminimų apie ideologines patirtis: „aš tiesiog norėjau išmesti iš galvos kai kuriuos vaikystės prisiminimus apie melagingus pažadus išdėstydamas juos drobėje“. Pradėjęs savo kūrybinę karjerą nuo komunistinės tematikos vėliau jis perėjo ir prie religinių siužetų interpretacijų, tačiau teigia, kad jo dabai atviri interpretacijoms ir žiūrovai dažniausiai mato tai, kas slypi jų pačių galvose.