Vilniaus pavėsinė
2013 11 29 – 2014 01 19
Valstybinis šiuolaikinio meno centras, Maskva
Atidarymas: lapkričio 28, ketvirtadienį, 19 val.
Kuratorė: Julija Fomina
Parodos organizatoriai: Šiuolaikinio meno centras (Vilnius) ir Valstybinis šiuolaikinio meno centras (Maskva)
Menininkai: Liudvikas Buklys, Antanas Gerlikas, Gintaras Didžiapetris, Mark Geffriaud, Laura Kaminskaitė, Juozas Laivys, Nicholas Matranga, Mindaugas Navakas, Elena Narbutaitė, Deimantas Narkevičius, Marija Olšauskaitė, Coro Collective
„Vilniaus pavėsinė“ – tai laikinas lietuvių šiuolaikinio meno paviljonas, pristatantis darbus tų menininkų, kurie gyvena, svečiuojasi arba anksčiau gyveno Lietuvos sostinėje. Visuose kūriniuose – videofilmuose, objektuose, skulptūrose – Vilnius veikia kaip nematomas kūrybinis partneris, idėjų ir kūrybinių praktikų rezervuaras. Šios praktikos išsiplečia toli už miesto ribų, bet tuo pačiu lieka lokalios, susijusios su kiekvieno menininko asmenine patirtimi ir interesais. „Vilniaus pavėsinė“ siūlo žvilgsnį į šalies šiuolaikinį meną per vieno miesto prizmę.
Kodėl gi Vilnius? Šiuolaikinio meno žemėlapyje šis miestas jau seniai įtvirtino savo, kaip rimto žaidėjo, pozicijas: lietuvių menininkus galima dažnai pamatyti prestižinėse tarptautinėse parodose, o daugelis tarptautinių kuratorių, teoretikų ir tyrinėtojų pastebi, kad vietinio meno lygis leidžia jiems jaustis Vilniuje kaip namie. Paroda kelia klausimus apie tai, kokias sąlygas atskiras miestas sukuria įvairioms kūrybinėms praktikoms ir kaip jos veikia meno kūrimo ir suvokimo procesus. Ne atsitiktinai daugelis darbų parodoje sukurti autorių, kurie studijavo skulptūrą – kam gi, jei ne jiems, kurti „Vilniaus pavėsinę“?
Pavėsinės prigimtis dvejopa: tai ir vieša erdvė, ir vieta, kur galima pabūti vienam ar tiesiog pasislėpti nuo lietaus. Šis dvilypumas taip pat iššaukia literatūrines paraleles. Romane „Nekaltybės muziejus“ turkų rašytojas, Nobelio premijos laureatas Orhanas Pamukas, Stambulo istoriją pasakoja per pagrindinio herojaus, slapta kolekcionuojančio savo mylimosios asmeninius daiktus, meilės istoriją. Pats Pamukas, rašydamas šią knygą, taip pat rinko šiuos daiktus ir po knygos išleidimo atidarė muziejų Stambule. Šio muziejaus ekspozicija galima mėgautis ir neperskaičius knygos. „Vilniaus pavėsinė“ taip pat siūlo žiūrovams per surinktą kūrinių kolekciją pajusti šiuolaikinį Vilnių. Ir galbūt palyginti jį su tuo miesto įvaizdžiu, kurį kadaise sukūrė kitas Nobelio premijos laureatas Josifas Brodskis. Jo apdainuota kavinė „Neringa“ iki šiol išlaiko savo kosmopolitinę dvasią.
Parodą remia Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija
Paroda įtraukta į Lietuvos pirmininkavimo Europos tarybai renginių kalendorių
Nuotrauka: Laura Kaminskaitė „Be pavadinimo (keturios sienos ir paroda), 2011 ir „Sugar Entertainment“, 2013
