Organizatoriai:
LDM Šiuolaikinės dailės informacijos centras, Vilnius;
Kumu meno muziejus, Talinas;
Latvijos Šiuolaikinio meno centras, Ryga
Valdas Ozarinskas kurė kiekvienam miestui specialiai pritaikytą tarpdisciplininę instaliaciją, kurioje pagal „atviro kūrinio“ kūrimo taisykles susiliejo audio, video, urbanizmas, dizainas, architektūra, tekstai ir kita. Projekto pavadinime minimas „Transverse“ yra terminas, nusakantis įvairaus pobūdžio (tarp jų ir garso) bangas ir jų judėjimą. Todėl šiame projekte procesas ir meninio veiksmo neapibrėžtumas yra vienodai svarbūs galutiniam instaliacijos rezultatui, kuris nebus baigtinis, bet kito skirtinguose keliaujančios parodos miestuose.
V. Ozarinsko projektus lengviausia apibrėžti daugiaprasmiais funkciniais raktiniais žodžiais, daugiskaita ir multiformatais. Jei kalba būtų dar viena šio menininko instaliacijos dalis, tada ir šis tekstas būtų pilnas tokių raktinių žodžių kaip audiourbanistika, kryžminis programavimas, psichospekuliacijos ir dzengeografija, anarchistinis dizainas, remikso architektūra, kosminis laivas-CD grotuvas ir t.t. Valdo instaliacijų objektai – tai pergaminti jau egzistuojančių pramoniniu būdu pagamintų objektų rinkiniai, kurie staiga praranda buvusią norminę monofunkciją ir, lyg šveicariški peiliukai ar „Kinder“ siurprizai viename, nustebina savo panaudojimo galimybių gausa.
Nors ši savybė nėra tokia reta šiuolaikinėje technologijoje (pasidarė beveik neįmanoma nusipirkti mobilaus telefono, kuris būtų tik telefonas, o ne žaidimų konsolė, termometras, foto ir video kamera ar netgi visas kompiuteris), visgi Valdo kūriniai dažnai nėra tipiškai multifunkcionalūs. Jie labiau primena labai keisto filmo interjerus ar peizažus, filmo, kuris yra iš kitos planetos, nes ten viskas filmuojama kitaip.
Tačiau, jei V. Ozarinsko instaliacija būtų filmas, tada jį reikėtų žiūrėti kelis kartus, kiekvieną kartą iš kitos salės vietos, kad pastebėtum vis naujus planus ar detales. Dažnai filmuojant kiną yra sukuriami specialūs paviljonai – miestai. Panašiai ir su šio menininko kuriamais objektais – jie taip pat geriausiai žiūrisi specialiai sukurtoje architektūrinėje erdvėje. Dažnai šis menininkas taip ir pasielgia – jis sukuria savo miestą jau egzistuojančiame mieste. Tarytum situacionistai, kurie atrasdavo Londoną su Paryžiaus žemėlapiu ar atvirkščiai, šiame projekte Valdas bandys sukeisti Vilniaus, Rygos ir Talino psichogeografinius žemėlapius.
Apie V. Ozarinską
Valdas Ozarinskas gimė 1961 m. Ignalinoje, Lietuvoje. 1986 m. jis baigė Vilniaus dailės akademijos architektūros fakultetą. Valdas Ozarinskas yra lietuvių architektų grupės „Privati ideologija“, garsėjančios savo inovacinėmis idėjomis, narys. Už Lietuvos paviljono 2005 m. EXPO parodoje Japonijoje apipavidalinimą grupė „Privati ideologija“ gavo Lietuvos instituto įsteigtą apdovanojimą „LT tapatybė“, teikiamą už geriausius Lietuvos įvaizdžio formavimo projektus.
2007metais Valdas Ozarinskas aktyviai dalyvavo rengiant ir įgyvendinant naujus meninius sprendimus, skirtus viešoms vietoms ir pastatams, taip pat parengė kelis architektūrinius sprendimus meno parodoms. V. Ozarinskas buvo antrosios Maskvos šiuolaikinio meno bienalės tarptautinės parodos ekspozicijos dizaineris. 2006 metais V. Ozarinskas sukūrė naują dizainą Šiuolaikinio meno centro fojė, paversdamas sovietmečiu pastatytų Parodų rūmų pirmąjį aukštą erdve, pritaikyta šiuolaikinių ryšių kultūrai. Šiam dizainui V. Ozarinskas naudojo daiktus ir medžiagas iš mūsų kasdieninio gyvenimo (pvz., iš pramonėje naudojamų pieno dėžių buvo padarytos lentynos ir kt.).
Apie „Hansabank“ grupės meno premiją
„Hansabank“ grupės meno premija teikiama nuo 2000-ųjų. Jos pagrindinis tikslas – prisidėti prie meno iniciatyvų, padedančių keisti ir tobulinti pasaulį bei remti jaunus, daug žadančius menininkus. Kelerius metus meno premija būdavo skiriama tik estų menininkams, tačiau 2003-aisiais meno premija tapo bendra visoms Baltijos valstybėms. 2003-aisiais premija skirta lietuviui menininkui Artūrui Railai, 2004-aisiais latviui Gintsui Gabransui, 2005-aisiais estui Markui Raidperei.
