
Gruodžio 1 d., antradienį, 18 val. Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) skaitykloje vyks ketvirtasis viešų pokalbių ir paskaitų serijos „Kritinis artumas“ renginys. Paskaitą „Ką reikštų kasti ten, kur stovi‘?“ skaitys kuratorė, šiuolaikinio meno muziejaus „Kin“ Kirunoje direktorė Maria Lind.
„Kin“ – vienas šiauriausių meno muziejų pasaulyje. Jis įsikūręs Kirunoje (šiaurės samių kalba – Giron), už poliarinio rato, švediškojoje Sápmi dalyje – samių tautos žemėje. Kirunoje veikia ir didžiausia pasaulyje požeminė geležies rūdos kasykla, priklausanti LKAB. Šiame regione klimato kaitos padariniai itin juntami.
Paskaitos pavadinimas – nuoroda į 1978 m. išleistą švedų rašytojo Sveno Lindqvisto knygą „Gräv där du står“ („Kask ten, kur stovi“) – pilietinių tyrimų vadovą, skatinantį žmones savarankiškai tyrinėti savo darbo vietos istoriją. Maria Lind svarstys, ką galėtų reikšti „kasti ten, kur stovi“ meno muziejui, siekiančiam susieti vietos, regiono, nacionalinį ir tarptautinį lygmenis.
„Kin“ siekia būti „dosniąja briauna“ (the generous edge) – dosniai, atvirai dirbti su sudėtingiausiu ir subtiliausiu menu. Muziejus orientuotas į meną, tačiau kartu plėtoja įvairias meno mediacijos ir bendradarbiavimo formas, o jo programa apima tris laisvai apibrėžtas temines linijas: „Kritinė zona“, „Ranka, širdis ir protas“ ir „Moterys Šiaurėje“. Ypatingas dėmesys skiriamas samių menininkams ir duojárat – tradicinių amatų meistrams. Kuratorė taip pat aptars, kaip muziejaus kolekcija pildoma įsigyjant su jo programa susijusius kūrinius.
Paskaita vyks ŠMC veikiant Agnieszkos Polskos personalinei parodai „Siaubas Geismas Fantazija“ (kuratorė Maria Lind), kuri bus atvira iki 2027 m. sausio 10 d. Renginys suteiks progą pažvelgti į parodą platesniame Lind kuratorinės praktikos kontekste.
Paskaita vyks anglų kalba. Renginį moderuos filosofas ir kuratorius Edvardas Šumila.
Dalyvavimas nemokamas. Vietų skaičius ribotas, todėl kviečiame atvykti kiek anksčiau.
MARIA LIND (g. 1966 m. Stokholme) – kuratorė, rašytoja ir pedagogė, nuo 2023 m. vadovaujanti šiuolaikinio meno muziejui „Kin“ Kirunoje. 2020–2023 m. ji ėjo Švedijos ambasados Maskvoje patarėjos kultūros klausimais pareigas. Anksčiau vadovavo „Tensta konsthall“ Stokholme (2011–2018), Bardo koledžo Kuratorinių studijų centro magistrantūros programai (2008–2010), Švedijos tarptautinei menininkų rezidencijų programai IASPIS (2005–2007) ir „Kunstverein München“ (2002–2004). Lind buvo viena iš bienalės „Manifesta 2“ (1998) kuratorių, kuravo parodą „Future Light“ 1-ojoje Vienos bienalėje (2015), buvo 11-osios Gvangdžu bienalės meno vadovė (2016) ir viena iš Timišoaros bienalės „Art Encounters“ (2019) kuratorių. 2010 m. pasirodė jos tekstų rinktinė „Selected Maria Lind Writing“. Leidykloje „Sternberg Press“ išleistos knygos „The New Model“ (2020) ir „Tensta Museum: Reports from New Sweden“ (2021) apibendrina ilgalaikius „Tensta konsthall“ projektus. 2009 m. Lind pelnė Walterio Hoppso premiją už kuratorinius pasiekimus.
Serija „Kritinis artumas“ kviečia apmąstyti diskursus ir temas, neišvengiamai lydinčias šiuolaikinį meną. Šiandienių krizių fone menas neatsiejamas nuo aplinkybių, kuriomis jis atsiranda ir kurios tampa vienu svarbiausių jo suvokimo, sykiu ir jo galios veiksnių. Tai fizinės ir materialios meno sąlygos, visą kasdienybę – ne tik meną – persmelkusios technologijos ir socialinė dinamika, atskleidžianti, kaip kuriamas autoritetingumas ir legitimumas, galiausiai – pati krizė, kuri tampa ne trūkiu istorijos tėkmėje, o nuolatine šiuolaikinio pasaulio būkle. Šie klausimai iškyla per tai, kas kuriama, rodoma ir aptariama. Šioje serijoje, kartu žyminčioje bendresnę Šiuolaikinio meno centro viešosios programos kryptį, jų imamasi kviečiant įsitraukti, suprasti ir mąstyti kartu.
Šiuolaikinis menas čia tampa akstinu kalbėti apie šiuolaikybę plačiąja prasme. Filosofai Giorgio Agambenas ir Peteris Osborne’as ją, nors kiekvienas savaip, teoretizuoja kaip dabartį, kuri nesutampa pati su savimi. Osborne’ui šiuolaikybė yra struktūra, kurioje skirtingi laikai nesusilieja į vientisą visumą, o dabartį palaiko fiktyvi, tačiau globalizacijos sąlygomis neišvengiama konstrukcija. Agambenui šiuolaikybė veikiau yra pozicija, leidžianti nesutapti su savo laiku, matyti ne tik jo šviesą, bet ir tamsą – kitaip tariant, įsitraukti į šiuolaikybę per kritinį santykį.
Atsižvelgiant į šią dinamiką, serijos pavadinimas yra nuoroda ir į modernistinę prielaidą, kad meno suvokimui reikalingas kritinis atstumas. Tačiau šiandien šios prielaidos nebeįmanoma priimti tiesiogiai, nes nebėra kur atsitraukti: tai, ką norėtume stebėti iš šalies, veikia ir mus pačius – esame kritiškai arti. Kritinį artumą kaip alternatyvą atstumui siūlė Bruno Latouras, teigdamas, kad žvilgsnis iš niekur yra ne objektyvumo sąlyga, o jo praradimas. Šis apvertimas svarbus ir serijos kontekste: artumas čia nėra pasirinkimas, nes karas, klimato kaita ir kitos krizės yra kritiškai arti, nepaisant to, kaip apie jas mąstome. Todėl kviečiame rinktis artumo kryptį – įsitraukti, kartu išlaikant skirtį, leidžiančią apie tai mąstyti.
Serijos svečiais taps tiek praktikai – menininkai ir kuratoriai, – tiek teoretikai bei kitų sričių atstovai, dirbantys su skirtingais šiuolaikybės pjūviais: technologijomis, ekologija ir politinėmis dabarties formomis. Aptardami konkrečias kiekvieno svečio praktikas, serijoje jas matysime platesniuose veiksnumo, legitimumo, atsakomybės ir galios kontekstuose. Todėl serija skirta ne vien meno laukui, o joje keliami klausimai bus plėtojami ir kitose Šiuolaikinio meno centro viešosios programos dalyse – skaitiniuose, edukacinėse programose ir skaityklos veiklose.
Edvardas Šumila
Renginyje gali būti fotografuojama ir (ar) filmuojama. Informuojame, kad galite būti matomi renginio nuotraukose ir (ar) vaizdo įrašuose, kurie gali būti skelbiami socialiniuose tinkluose ar kitose žiniasklaidos priemonėse.