Luca Lo Pinto paskaita „Keletas minčių apie menininkus, muziejus, parodų kuravimą, laisvą valią, nuobodulį ir estetinį pasitenkinimą“

LUCA LO PINTO – italų kuratorius ir redaktorius. 2020–2025 m. jis ėjo „MACRO“, Romos šiuolaikinio meno muziejaus, meno vadovo pareigas, o 2014–2019 m. dirbo „Kunsthalle Wien“, kuratoriumi. Lo Pinto yra vienas iš žurnalo ir leidyklos „NERO“ įkūrėjų. Yra surengęs personalinių parodų drauge su tokiais menininkais kaip Emilio Prini, Simone Forti, Michel Auder, Nathalie du Pasquier, Jason Dodge, Tony Cokes, Friedl Kubelka, Cinzia Ruggeri, Camille Henrot, Olaf Nicolai, Pierre Bismuth, Babette Mangolte, Lawrence Weiner, „Gelatin“ ir Liam Gillick, Charlemagne Palestine, Lisa Ponti ir Darren Bader, taip pat parengęs publikacijų su Mario Garcia Torresu ir Mario Diacono. 

Tarp kitų jo kuruotų projektų – „The Screen is a Muscle“ („Gallerie d’Italia“, Turinas); „I am only the housekeeper, but I don’t know…“ („Plečnik House“, Liubliana); 16-oji meno kvadrienalė („Palazzo delle Esposizioni“, Roma); „Le Regole del Gioco“ („Achille Castiglioni Studio-Museo“, Milanas); „Trapped in the Closet“ („Carnegie Library / FRAC Champagne-Ardenne“, Reimsas); „Antigrazioso“ („Palais de Tokyo“, Paryžius); „AnderSennoSogno“ („H. C. Andersens Hus“, Odensė); „D’après Giorgio“ („Fondazione Giorgio e Isa de Chirico“, Roma); „Conversation Pieces“ („Museo Mario Praz“, Roma). 2012 m. Lo Pinto sudarė knygą „Documenta 1955–2012. The Endless Story of Two Lovers“. Jo tekstai publikuoti daugelyje parodų katalogų ir žurnalų, tarp jų – „Flash Art“, „Kaleidoscope“, „Mousse“, „Purple“, „Spike“, „Rolling Stone“, „All In“ ir „Capsule“.