Liepos 4 d. 18 val. ŠMC skaitykloje

Aistė Kisarauskaitė, „Vinukai“
Paveikslas yra skirtas kabinti ant sienos. Net jei jis nebeturi porėmio ir lieka tik drobė, kuri kalama prie sienos, šiame procese aktyviai dalyvauja vinukai. Vis dar sakoma, kad „paroda kabo“. Ypatingiems darbams skirti ypatingi vinys. Žuvusios Vytauto Balčyčio juostos, sudegę kompiuterių standieji diskai su ten buvusiais kūriniais, nežinia kur iškeliavę, dingę paveikslai – šiems darbams kabinti ir buvo sukurti vinukai iš ledo, teisingiau – masyvūs varžtai, nes šie kūriniai yra ganėtinai sunkūs. Dabar jau a. a. Tomas Arūnas Rudokas yra ne kartą pasakojęs, kad turi mano tėvo paveikslą, tačiau jis buvo saugiai paliktas pasaugoti kažin kur, nežinia kur, kol poetas neturėjo namų. Paveikslo atsiimti jis taip ir nesuspėjo. Nežinau, ar tie, kurie jį „laikinai“ turi, paveikslą vertina, ar dar tebelaiko. Panašioms istorijoms pakabinti ant sienos ir skirti ledo varžtai. Galite stebėti – tirpsta maždaug valandą.
Aistė Kisarauskaitė

Jurgos Barilaitės videoperformansas „Įvaizdžio nelaisvėje, arba Saulėlydis Laisvės prospekte“
Viena menininkė arba dar keli menininkai tapo saulėlydį Karoliniškėse. Skrybėlė,
maišiukai su dažais ir teptukais, eskizų sąsiuvinukas, brendžio buteliukas, cigaretės ir … filmavimo kameros. Tai tapybos darbų ir įvykių ciklo „Kas netapė, tas tapys da“ dalis.