Šiemet Meno kritikos apdovanojimų kontekste organizuojamas renginių ciklas prasideda susitikimu su dviem meno kritikėmis, kurios 2023 m. tapo Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Jaunojo meno kritiko konkurso dviejų pirmų vietų laureatėmis.

Chenoa Baker (Bostonas, JAV) ir Katarzyna Cytlak (Poznanė, Lenkija) rašo itin skirtingu stiliumi, skirtingoms auditorijoms, labai skirtingai atlieka tyrimus ir kelia skirtingus klausimus tiek sau, tiek meno kūrinių atžvilgiu. Tačiau būtent skirtumai kviečia atkreipti dėmesį į kritikos užduočių įvairovę šiandienos kontekste. Meno kritika yra turinio ir konteksto tarpininkė, be kita ko, atliepianti ir meno lauke slypinčias įtampas. O šis susiduria tiek su istorijos, politikos, tiek su meno suvokimo klausimais.

Kuratorė, rašytoja ir kultūros strategė Chenoa Baker AICA konkurse laimėjo pirmą vietą už tekstą „Mintyse keliaujant ten, kur šilta: parodos „Buvimas pauzėje“ apžvalga: vidujybė ir jos radikali imanencija“. Jos pranešimas „Reliacinė estetika kritikoje“ kvies susipažinti su šio teksto rašymo užkulisiais. Nepaisant autorės skepsio figūratyvinės tapybos parodų atžvilgiu, tekste apžvelgta būtent tokia paroda. Baker taip pat apžvelgs kitus savo rašymo projektus, už įtikanamų žodžių slypinčius psichologinius konceptus ir keletą pavyzdžių, parodančių, jog asmeninis susitikimas su kūriniu yra svarbus, nors dažnai nutylimas veiksnys rašant kritiką. Pranešėja tikisi, kad jos pristatymas sukels naujų minčių, klausimų, juoko ir įkvėps kitus rašytojus.

Baker dėsto Masačusetso meno ir dizaino koledže ir yra viena iš „Sixty Inches From Center“ platformos redaktorių, ir dar neseniai buvo meno erdvės „ShowUp“ Bostone kuratorė. Kaip konsultantė ji prisidėjo prie parodų „Gio Swaby: Fresh Up“ muziejuje „Peabody Essex“ ir „Touching Roots: Black Ancestral Legacies in the Americas“ Bostono dailės muziejuje. Baker yra publikavusi straipsnių žurnaluose „Hyperallergic“, „Public Parking“, „Material Intelligence“ ir „Studio Potter“.

Meno istorikė Katarzyna Cytlak AICA konkurse pelnė antrą vietą už straipsnį „Sutirštinant tai, kas liko iš ankstesnių ateičių buvusiose periferijose. Menas ir postkolonijiniai bei postautoritariniai kontekstai“. To paties pavadinimo paskaitoje ji ners į archyvinio ir istoriografinio posūkio šiuolaikiniame mene dinamiką. Anot jos, šį posūkį lėmė postautoritarinio, postkomunistinio ir postkrizinio kontekstų realijos. Cytlak kalba apie Urugvajaus, Lenkijos, Vengrijos, Angolos, Irako ir JAV kilmės menininkus, kurių darbuose atsispindi tarp didžiųjų galios centrų atsidūrusių regionų patirtos traumos, krizės ir ideologinės sumaištys. Ją ypač domina tai, kaip šie menininkai naudoja populiariosios kultūros įvaizdžius kurdami istorinius metapasakojimus apie galią ir pasipriešinimą. Savo tyrimuose ji remiasi Vokietijos filosofo Reinharto Kosellecko, Kamerūno filosofo Achille’o Mbembės ir Argentinos bei Meksikos sociologo Néstoro García Canclini įžvalgomis.

Cytlak daugiausia tyrinėja Centrinės ir Lotynų Amerikos meną, dažnai gretindama šiuos regionus su Rytų Europa. Ji dėsto meno kritiką Torunės universitete Lenkijoje. Daktaro laipsnį ji įgijo Sorbonoje, stažavosi Argentinos Nacionalinėje mokslinių ir techninių tyrimų taryboje (CONICET) ir San Martino universitete. Jos straipsnius skelbė „Umění/Art“, „Eadem Utraque Europa“, „Telón de Fondo“, „Third Text“, „RIHA Journal“ ir daugybė kitų žurnalų.

 

Meno kritikos apdovanojimus ir juos lydinčius renginius organizuoja Šiuolaikinio meno centras, LNDM Nacionalinė dailės galerija ir Artnews.lt. Renginių ciklą pratęs susitikimas su kuratoriumi ir rašytoju Raimundu Malašausku, individualūs susitikimai su kultūros leidinių redaktoriais (netrukus bus paskelbta dalyvių registracija) ir 2024 metų Meno kritikos apdovanojimų renginys birželio 1 dieną. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.