Pietinėje salėje filmų „Arti“, „Nepavadintas“ ir „O kas?“ seansai, dalyvaujant filmo „Nepavadintas“ autoriui Vytautui Juozėnui

Liepos 18 d. 19 val. Pietinėje salėje filmų „Arti“, „Nepavadintas“ ir „O kas?“ seansai, dalyvaujant filmo „Nepavadintas“ autoriui Vytautui Juozėnui

„Arti“
Eksperimentinis filmas, 4 min., 2009 m.

Autorius: Arnas Anskaitis
Be dialogų

Garsas – tai vibracija, atsirandanti nuo kūnų trinties. Videofilme kameros akis veikia kaip liečiantis kūnas – slinkdama per paviršius fiksuoja ir vaizdą, ir garsą. Skopinis kameros žvilgsnis, paprastai veikiantis per atstumą, čia siejamas su taktilumu, lytėjimu.

Filmas buvo rodytas:
Festivalyje „Örebro International Videoart Festival“, Örebro, Švedijoje, 2010 m.

„Nepavadintas“
Eksperimentinis filmas, 2 min. 19 sek., 2012

Autorius: Vytautas Kazimieras Juozėnas
Operatorius: Justas Žekonis
Filmavimo formatas: Super 8

„Nepavadintas“ – tai desperatiškas bandymas pasipriešinti nuolat besisukančiai juostai. Vaizduojamas tiesioginis aktoriaus kontaktas su kino juosta. Susidūrimas su kino juosta, pasirodo, yra nelengvas. Ji nuolatos bėga į priekį, nusinešdama prisilietimų ženklus į praeitį. Kino juosta triumfuoja ir palieka vargšą veikėją ieškoti kitų būdų vaizdui ištrinti.

Vytauto Kazimiero Juozėno komentaras:
Kinas – tai didžiausia apgaulė. Nuo pat jo atsiradimo žmogus kino salėje buvo tarsi lengvai kankinamas, kutenamas, stimuliuojamas. Niekas jo tarytum neliečia, viso labo mirksintis šviesos blynas ant sienos, o fiziologija liudija, kad tai veikia.
Kino salės netuštėja, televizija springsta nuo reklamų, o visi filmai ir judantys vaizdeliai persikelia į nuosavus ekranus kišenėse. Dar niekada nemačiau kad kas nors dėl to abejotų, dvejotų dėl to ką mato. Patikima viskuo, o skundžiamasi nebent dėl per prastos vaizdo „kokybės“. Vaizdinės informacijos aplink tiek daug, kad protas natūraliai prie jos pripratęs kaip prie medžių miške. Šiomis informacijos pertekliaus aplinkybėmis ir gimsta videoeksperimentas „Nepavadintas“.
Į filmo kūrimą žiūriu kaip tapytojas į drobę. Man kinas pirmiausia – medžiagiškumas ir žaidimas su laiku.

Parodoje „Lietuvos dailė 2012: 18 parodų“ pristatoma šio kūrinio premjera.

„O kas?“
Vaidybinis poetinis filmas, 8 min. 31 sek., 2012 m.

Režisierė: Saulė Norkutė
Poezijos autorė: Gabrielė Labanauskaitė
Operatorius: Joni Juutilainen
Montažo režisierius: Otto Kylmälä
Garso režisierius: Tomas Vebraitis
Muzika: „Avaspo“
Animatorė: Marga Doek
Aktorės: Gabrielė Labanauskaitė, Gabrielė Malinauskaitė, Adelė Teresiūtė, Beata Tiškevič
Kalba: lietuvių
Titrai: anglų k.

Keturioms merginoms keliaujant automobiliu ima dėtis keisti dalykai – netikėtai prabudusi gamta įvairiais būdais siekia jas pasiglemžti. Merginos priešinasi, tačiau ilgainiui suvokia, jog vienintelė išeitis – pasiduoti jai ir tęsti kelionę kitaip. Šis trumpametražis poetinis filmas su animacijos intarpais yra laisva audiovizualinės poezijos grupės „Avaspo“ ir Gabrielės Labanauskaitės kūrinio „O kas?“ interpretacija.

Filmas buvo rodytas:
Festivalyje „Kino pavasaris“, Vilniuje, 2012 m.
Festivalyje „Future Shorts Lithuania“, Vilniuje, 2012 m.

Iliustracija: sustabdytas kadras iš Vytauto Juozėno filmo „Nepavadintas”, 2012.