Kovo 22 d., penktadienį, 18 val. Šiuolaikinio meno centro skaitykloje (Aušros Vartų g. 5/ Pasažo skg.) vyks menininkės Rūtos Junevičiūtės leidinio „Aisopika“ pristatymas. Tai – dvikalbė knyga, kurioje dokumentuojama ir pratęsiama autorės ezopinės kalbos studija, 2020 m. pristatyta menininkės personalinėje parodoje tuo pačiu pavadinimu LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje ir Rupert meno centre Vilniuje. Renginio metu R. Junevičiūtė su tyrėja bei rašytoja Karolina Rybačiauskaite kalbėsis apie leidinį ir jo temas, tokias kaip nutylėjimų poetika, skaidraus kalbėjimo rizikos bei socialinės choreografijos, taip pat apie leidinio kontekstą, kūrimo procesą ir daugiau. Renginio dalyviai turės galimybę išvysti ir R. Junevičiūtės videokūrinį „Stendalio sindromas“ (2020 m, 9’21), rodytą minėtoje parodoje. Iš autorės kelionių Pietų Kalifornijoje medžiagos sumontuotame videokūrinyje vaidina ir veikia menininkės artimiausios aplinkos asmenys.
„Pasijunti kaip naktį vienas namuose žiūrintis snobo kiną, kaip norintis būti kažkur ten, savo vaizduotės padarinyje, o ne tikrovėje,“ – apie videokūrinį „Stendalio sindromas“ rašo meno kritikas Linas Bliškevičius kultūros savaitraštyje „7 meno dienose“.
Pastaba: renginys vyks lietuvių ir anglų kalbomis, prisitaikant prie susirinkusios publikos poreikių.
Apie leidinį
Atspirties tašku pasirinkusi istorinį ezopinės kalbos reiškinį, Lietuvos kultūroje paplitusį sovietmečiu, o dalyje Rusijos imperijos dar XIX a., Junevičiūtė siekia apsvarstyti kelių kartų tarpusavio ryšį, kolektyvinio identiteto kūrimo pilkąsias zonas bei (iš)cenzūravimo procesus mūsų kūnų archyvuose.
Ezopinė kalba – terminas, pavadintas senovės graikų pasakėtininko Ezopo (gr. Aísōpos) vardu, apibūdina koduotą komunikacijos sistemą, kai tekstas turi kelis dažnai vienas kitam prieštaraujančius reikšmių sluoksnius, vienu metu siekiančius perteikti ir oficialias, ir ardomąsias paslėptas žinutes. Paprastai ji naudojama valstybinės cenzūros sąlygomis oficialiai draudžiamoms ar tabu temoms ir nuomonėms perduoti. Kaip sistemą ją sudaro trys nariai – autorius, cenzorius ir suvokėjas. Jai būdingi įvairūs daugžodžiavimo ir eufemizavimo būdai, užuominos ir poetinis perfrazavimas, tad ši kalba taip pat gali būti vertinama kaip estetinis stilius – nutylėjimų, maskavimo ir parodijos poetika. Kita vertus, ją galima kritikuoti kaip prisitaikymo ir nuolankumo išraišką.
Leidinyje publikuojami parodoje „Aisopika“ pristatyti menininkių Anastasios Sosunovos ir Grėtės Šmitaitės tekstai, diskusija tarp ezopinę kalbą ir cenzūros įtakas tyrusių lietuvių akademikų, specialiai katalogui menotyrininko Edgaro Gerasimovičiaus, menininkės Goshkos Macugos ir dramaturgės Anos Vujanović parašyti teminiai esė bei 1983 m. pirmą kartą publikuotas poeto, rašytojo, disidento Tomo Venclovos straipsnis.
„Nuo daugialypių krizių degančiame pasaulyje estetika vis dažniau jungiama su pasakojimais apie etiką. R. Junevičiūtės „Aisopika“ yra puikus daugialypio etikos ir estetikos derinimo pavyzdys. Ši knyga yra ir itin įdomus istorinių, žinomų bei kylančių autorių iš Centrinės ir Rytų Europos tekstų rinkinys, ir autorės parodą bei kūrybą platesniame kontekste išplečiantis tekstinis ir vizualinis diskursas.“
Valentinas Klimašauskas
–
Rūta Junevičiūtė yra menininkė ir tyrėja. Studijavusi menotyros, vizualiųjų menų bei šokio ir choreografijos sritis, išsilavinimą įgijo Vilniaus dailės akademijoje ir Amsterdamo teatro ir šokio akademijoje (SNDO – Naujojo šokio vystymo mokykloje). Pastaraisiais metais R. Junevičiūtė tyrinėja kūną kaip juslų archyvą (angl. sentient archive), kartų sąryšius (angl. intergenerationality) ir holistinius gijimo procesus. Menininkės kūrybinė raiška juda tarp scenos ir vizualiųjų menų, autorė atlieka ilgalaikius tyrimus ir ieško darbo metodų, veikiančių kaip alternatyvos visuomenėje įsišaknijusiems perdegimo modeliams.
Karolina Rybačiauskaitė yra tyrėja ir rašytoja. Nuo 2021 m. dėsto estetiką ir šiuolaikines meno teorijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 2024 m. Vilniaus universitete apgynė filosofijos krypties disertaciją „Praktikų perkūrimo problema I. Stengers mąstyme“. 2023 m. ir 2022 m.buvo vizituojanti tyrėja Leideno ir KU Leuveno universitetuose (su ERC projektu Homo Mimeticus), kur tyrinėjo afektyvios mimezės reikšmę meninių ir terapinių praktikų kūrimosi procesuose. Pagrindinė jos tyrimų sritis – ekologijos ir santykiais-gristų praktikų problemos prancūzų ontologinės estetikos tradicijoje ir šiuolaikinėse jos interpretacijose. Kaip tyrėja ir rašytoja Karolina nuolat bendradarbiauja su įvairiomis šiuolaikinio meno institucijomis ir rezidencijomis (pvz., Mustarinda (2023 m.) Kainu, Suomijoje, Petrohradska kolektiv Prahoje, Čekijoje ir Rupert Vilniuje (2020 m.).
–
Renginio trukmė – apie 1 val.
Renginio metu leidinį bus galima įsigyti leidyklos kaina. Atsiskaitymas tik grynaisiais.
–
Tekstų autoriai: Alfonsas Andriuškevičius, Edgaras Gerasimovičius, Rūta Junevičiūtė, Goshka Macuga, Anastasia Sosunova, Grėtė Šmitaitė, Tomas Venclova, Ana Vujanović.
Publikuojama diskusija tarp Pauliaus Jevsejevo, Rūtos Junevičiūtės, Valdemaro Klumbio, Loretos Mačianskaitės, Martyno Mankaus, Julijos Reklaitės, Dalios Satkauskytės, Dainiaus Vanago.
Kalbos redakcija: Dangė Vitkienė, Aira Niauronytė, Gemma Lloyd.
Vertėjai: Alexandra Bondarev, Erika Lastovskytė, Justinas Šuliokas, Mantė Zagurskytė-Tamulevičienė, Aistis Žekevičius.
Iliustracijos: Rūta Junevičiūtė
Grafinis dizainas: Gailė Pranckūnaitė.
Leidinys dvikalbis, lietuvių ir anglų k., p. 144, tiražas 250 egz.
Leidėjas: Ariel Ink, 2023.
Projekto partneris: Nacionalinė dailės galerija.
Knygos leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba, DAS Research Development Fund.