Miestai sudaro du procentus viso Žemės paviršiaus ploto, tačiau juose gyvena daugiau nei pusė žmonių populiacijos, kuri šiandien viršija 8 milijardus. Lietuvoje miestuose gyvena apie 70 proc. visų šalies gyventojų. Įsukdamas savo gyventojus į progreso, pelno, didesnio greičio siekimą miestas siūlo patrauklias darbo ir edukacijos galimybes, pririša ir įpareigoja laikytis tam tikros rutinos, apgyvendina tarp plonų sienų ir glaudžiai egzistuojančių kitų kūnų, o kad viskas nepabostų, linksmina pramogomis. Nepaisant visų džiaugsmų ir galimybių, laikas nuo laiko kyla tendencingas noras iš šio rojaus pabėgti (o gal grįžti) – išsikelti toliau nuo miesto – į kaimą, sodybą ar vienkiemį. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, kai būti visiems kartu tapo pavojinga gyvybei, ypač suintensyvėjo noras atsitraukti nuo aplinkos kontrolės bei apribojimų. Arba grįžti į gamtą, nes ji gydo?

Vengdami miesto-kaimo priešpriešą paprastai lydinčių klišių, šiame „Viskas gerai“ susibūrime kviečiame kartu su menininkais Laura Garbštiene ir Andrej Polukord tyrinėti skirtingus išsikėlimo į kaimą motyvus, gyvensenos praktikas. Ar kaimas yra socialinės ir kultūrinės praktikos ateitis? Ar tai vieta, teikianti neblėstančią viltį? Ką žada gyvenimas kaime? Ar tai bėgimas nuo nepatogaus buvimo kartu? O gal tai tik idealizuotas, performatyvus gražaus gyvenimo paveikslėlis? Kaip visa tai tyrinėja šiuolaikinio meno praktikos?

Laura Garbštienė gyvena ir kuria Šklėrių kaime, Varėnos rajono savivaldybėje. Menininkės kūryboje pastebima humoro nestokojanti institucinė kritika, ekologinių temų plėtotė bei kritiškas požiūris į vartotojiškumą. Jos kūriniai buvo pristatyti Šiuolaikinio meno centre, Nacionalinėje dailės galerijoje ir galerijoje „Vartai“ Vilniuje; „Rauma Biennale Balticum“ Suomijoje (2004 m.); Prahos bienalėje (2007 m.); Liverpulio bienalėje (2010 m.); Seulo fotografijos muziejuje (2021 m.). Jos filmas apie nežinomą menininkę (2009 m.) pelnė specialų tarptautinės žiuri paminėjimą ir tarptautinės kino kritikų federacijos FIPRESCI apdovanojimą Oberhauzeno trumpametražių filmų festivalyje. Menininkės kūrinių yra įvairiose kolekcijose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Laura Garbštienė 2017 m. Dzūkijoje įkūrė meno iniciatyvą „Verpėjos“, skirtą tyrinėti ir permąstyti tradicinės kaimiškos gyvensenos ir gamtos saugojimo temas, įgalinti diskursą apie procesus ir pokyčius tiek vietiniu, tiek globaliu mastu. Nuo 2019 m. „Verpėjos“ kuruoja Marcinkonių stoties galeriją, o nuo 2020 m. – tarptautinės meno rezidencijos programą, kuri šiuo metu veikia Kabelių kaime.

Andrej Polukord gyvena ir dirba Vilniuje. Jo kūrybą sudaro tapybos, instaliacijos, performanso, fotografijos ir videomeno darbai. Per humorą, fizinius nuotykius ir pasakojimą Polukord savo kūrybinėje praktikoje nagrinėja kasdienio gyvenimo, ekologijos, žmogaus ir gamtos santykio temas. Menininkas kuria nestabilias aplinkas ir absurdiškas situacijas, sukeliančias nenuspėjamų pasekmių ir įgyjančias dviprasmybių.

Programos renginiai yra atviri ir nemokami, tačiau dalyvių skaičius ribotas, todėl kviečiame registruotis iš anksto: registracija čia.

„Viskas gerai“ (angl. All good) – tai tęstinių susitikimų serija, kviečianti ieškoti atsakymų, kaip kinta visuomenės savijauta, tarpusavio santykiai, kultūrinis identitetas. Susitikimai suteikia galimybę kolektyviai įvardyti, kas slypi veikiau intuicijos nei aiškių sąvokų valdomame pasaulyje, artikuliuoti meno ir kultūros vaidmenį politinių, socialinių, ekologinių iššūkių kontekste. Susitikimų metu laukia laisvo formato pokalbiai, skaitymai, parodų lankymas, videokūrinių ar filmų peržiūros. Kartu tai kvietimas pažvelgti į besirutuliojančių įvykių gausą atsiveriant neaiškumui, žaidžiant ribomis, apčiuopiant netikėtus reiškinių ryšius, mokantis vieniems iš kitų. Anksčiau buvusi uždara programa šiais metais atsiveria platesnėms bendruomenėms ir kviečia kolektyviai tyrinėti politikos ir meno sritims aktualius socialinius bei kultūrinius reiškinius. Programos sudarytojai: Jogilė Ulinskaitė (VU TSPMI), Vytenis Burokas (VDA), Margarita Žigutytė (ŠMC).