2012 m. rugsėjo 20-22 Vilniuje įvyks tarptautinė tarpdisciplininė konferencija „Biopolitika šiuolaikinės filosofijos, politikos ir meno kontekste“. Renginį organizuoja Lietuvos kultūros tyrimų institutas kartu su Lietuvos mokslo taryba. Konferencijoje skirtingų sričių specialistai aptars įvairiuose šiuolaikiniuose diskursuose paplitusius biopolitikos – santykių tarp gyvenimo, gyvybės ir valdžios, galios institucijų – klausimus. Konferencijoje dalyvaus garsūs biopolitikos teoretikai iš visos Europos, joje bus siekiama pristatyti skirtingas biopolitikos sampratas ir parodyti biopolitinės analizės aktualumą bei perspektyvumą šiuolaikinės filosofijos, politikos ir meno kontekste. Išskirtinis dėmesys bus skiriamas šiuolaikinėms politinėms ir socialinėms Vidurio ir Rytų Europos problemoms.

Biopolitikos terminą XX a. 8-ame dešimtmetyje apibrėžė prancūzų filosofas Michelis Foucault. Jo manymu, biopolitika prognozių, statistikos ir kitokių priemonių pagalba leidžia valstybinėms ir socialinėms insitucijoms kontroliuoti savo subjektų gyvybinius ir biologinius procesus, pasitelkiant sveikatos, socialinės apsaugos, gimstamumo ir mirtingumo, šeimos politikos svertus, bet taip pat sudaro prielaidas socialinei atskirčiai, migracijos kontrolei, represinių ir kontrolės institucijų veikimui. Taip suvereni valdžia prisiima atsakomybę už žmogaus gyvenimą, visą egzistuojančią gyvybę: biogalia, pasak Foucault, yra „gyventi priverčianti ir kartu gyvybę atimanti galia“. Italų filosofas Giorgio Agambenas priskiria suvereniai valdžiai galią atsirinkti vertingą gyvenimą (bios) nuo nevertingo (zoe). Kiti biopolitikos tyrinėtojai (Maurizio Lazzarato, Matteo Pasquinelli, Franco Berardi – Bifo) sieja biopolitiką su politine ekonomija ir teigia, kad biogalia strategiškai koordinuoja galios santykius visuomenėje, siekdama atskirti privilegijuotus sluoksnius nuo „išorės“ (imigrantų, visuomenės paraščių ir t.t.). Trečioji biopolitikos interpretacija „išorę“ perkelia į globalaus kapitalizmo sąlygomis besiformuojančios Imperijos „vidų“. Filosofai Paolo Virno, Antonio Negri ir kt. kalba apie tautą pakeičiantį biopolitinį daugybės (multitude) darinį – šiuolaikinėje Imperijoje egzistuojančią globalinę dirbančiųjų klasę. Šių autorių manymu, pasitelkdama savo žinias, komunikacinius ir emocinius sugebėjimus, daugybė „kovoja su biogalia ir globaliniu kapitalizmu iš vidaus“.

Konferencijoje dalyvaus vienuolika įvairių sričių mokslininkų iš įvairių Europos šalių: Joanna Bednarek (Lenkija), Marina Grzinic (Slovėnija), Mantas Kvedaravičius, Nicholas Thoburnas (Jungtinė Karalystė), Stephenas Zepke (Austrija), Naglis Kardelis, Gintautas Mažeikis, J. D. Miningeris, Kasparas Pocius, Nida Vasiliauskaitė ir Audronė Žukauskaitė. Šie mokslininkai kūrybingai svarsto visuomenės kūno konstravimo ir įkalinimo problemas pasitelkdami skirtingus žiūros taškus bei siūlo įvairius politinius bei meninius šios problemos sprendimo būdus. Antrosios konferencijos dienos, penktadienio, vakare konferencijos dalyviams ir visiems susirinkusiems bus pademonstruotas vieno iš konferencijos dalyvių Manto Kvedaravičiaus sukurtas dokumentinis filmas „Barzakh“, laimėjęs įvairių festivalių apdovanojimus. Šis filmas apie gyvenimą pokarinėje Čečėnijoje ir šios šalies žmones, atsidūrusius tarp gyvenimo ir mirties, puikiai perteikia šiuolaikinės biopolitikos kontekstą.

Konferencijos metu bus nagrinėjamos biopolitikos kilmės ir ištakų problemos ikimoderniajame ir moderniajame filosofiniame diskurse, fiksuojami istoriniai biogalios atitikmenys bei biopolitikos veikimo principai. Bus kalbama apie biopolitikos sąsajas su menine vaizduote, jos atspindžius valios filosofijoje ir dabartinės kultūros vertybėse. Antroji konferencijos diena bus skirta biopolitikos sąsajų su šiuolaikine politika aptarimui. Bus kalbama apie socialinės gerovės naikinimą Rytų ir Vidurio Europos valstybėse bei gyventojų pastangas kovoti už savo išlikimą. Neoliberalizmo krizės šiose šalyse ir kitose pasaulio dalyse apibūdinimui nepaprastai tinka negatyviosios biopolitikos sąvokos – nekropolitika, apnuogintas gyvenimas, nepaprastoji padėtis. Taip pat bus svarstomos pasipriešinimo biogaliai strategijos, aptariama pozityvios biopolitikos, kūrybingos daugybės savikūros galimybė. Trečiąją konferencijos dieną bus aptariamos biopolitikos sąsajos su šiuolaikinėmis medijomis, vertinama jų įtaka socialinės vaizduotės formavimuisi, svarstomos galimybės keisti įvairių socialinių vaizdinių kuriamas vertybes ir siūlomos radikalios alternatyvos neoliberaliai medijų vaizduotei.

Lietuvos kultūros tyrimų institutas šią konferenciją rengia kartu su Lietuvos mokslo taryba ir Šiuolaikinio meno centru. Renginys vyks anglų kalba.

Konferencijos programą rasite čia: THE CONFERENCE PROGRAMME