Gruodžio 15 d., ketvirtadienį, 18 val. ŠMC kino salėje

Lėtosios peržiūros: Mártos Mészáros ir Margarethe’s von Trottos dialogas
Dialogas #7: Namai

Pristato kino filosofas Nerijus Milerius

Atsieti menininką nuo namų – vietos ir kultūros, kurioje jis brendo ir formavo savo pažiūras – neįmanoma. Neretai, o ypač Margarethe’os von Trottos ir Martos Mészáros atveju, santykis su savo šaknimis pasireiškia maištu, tačiau šiame santykyje ryškus ir noras suprasti bei padėti. Von Trottos filme tai daro Hannah Arendt, o Mészáros filmo herojus Andras yra nesibaigiančiose savo namų ir Vengrijos, likusios jo atmintyje, paieškose.

Filmai seanse:

Tarsi namuose (Olyan, mint otthon, 1978 m.)

Andras po ilgiau nei leista trukusios akademinės išvykos į Ameriką, kamuojamas nepakeliamo namų ilgesio grįžta į Vengriją. Tačiau čia ran- dami namai visai kitokie nei prisiminimuose. Prarastas ryšys su buvusia meiluže bei kolegomis universitete jį pastūmėja namų ieškoti idiliškoje Vengrijos provincijoje, vaikystės kaime, tačiau vienintelis žmogus iš tiesų jaučiantis ir suprantantis Andras yra dešimtmetė Zuzi. Prieštarin- gai prasidėjusi judviejų draugystė išauga į dviprasmybių kupiną tėvo ir dukters ryšį. Filmo perregimos seksualinės užuominos tokios subtilios ir natūralios, kad filmas lieka visiškai nekaltas. Mészáros kuria pesimistišką namų portretą – tai, kas buvo namai, nebeatpažįstama, tačiau ilgainiui tikruosius namus Andras ir Zuzi atras vienas kitame.

Režisierė: Márta Mészáros; scenarijaus autoriai: Ildikó Kórody, Márta Mészáros, operatorius; Lajos Koltai; vaidina: Zsuzsa Czinkóczi, Jan Nowicki, Anna Karina; 1978 m., 108 min, Vengrija. Rodomas iš 35mm juostos.

Hannah Arendt (2012 m.)

Biografinė drama nukelia į vieną svarbiausių žydų kilmės vokiečių filo- sofės ir politikos teoretikės Hannos Arendt profesinio gyvenimo etapų. 1961 m. dienraščiui „The New Yorker“ Arendt raportavo iš Jeruzalėje vykusio nacio Adolfo Eichmano teismo. Jos įžvalgos tapo vienu įtakin- giausių ir kontraversiškiausių filosofijos veikalų apie blogį, tuomet gimė ir garsusis Arendt konceptas „blogio banalumas“. Jungdama tikrus archy- vinius kadrus iš teismo proceso su puikiai Barbaros Sukowos vaidinamos Arendt asmenine bei profesine kasdienybe, režisierė kuria įtraukiantį filmą apie mąstymą ir idėjų gimimą.

Režisierė: Margarethe von Trotta; scenarijaus autorė: Margarethe von Trotta, Pamela Katz; operatorė: Caroline Champetier; vaidina: Barbara Sukowa, Axel Milberg, Janet McTeer; 2012 m., 123 min, Vokietija, Liuksemburgas, Prancūzija, Izraelis.

Peržiūras organizuoja VšĮ „Meno avilys“.